Nuo praėjusių metų lapkričio iki šių metų kovo jos nuosekliai sumažėjo daugiau kaip 40 proc. ir toliau kris. Žmonių sąskaita rankas šildosi tarpininkai – „Lietuvos dujos“, „Dujotekana“ ir jiems advokataujantys politikai bei valdininkai.
Vasario mėnesį Lietuva už 1 kub. m gamtinių dujų Rusijai mokėjo 0,90 lito. Kainai kritus keliasdešimt centų, kovą prie Rusijos-Baltarusijos sienos dujos mums parduodamos po 0,77 lito už kub. m, o ateinantį mėnesį jos bus dar 10 centų pigesnės.
Tuo metu iš Lietuvos dujų vartotojų įžūliai lupama gerokai daugiau nei faktinė kompanijai „Gazprom“ mokama kaina.
Taip apiplėšti Lietuvos žmones dujų tarpininkams leidžia Andriaus Kubiliaus Vyriausybė ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos valdininkai. Visame krizės ištiktame pasaulyje stiprinamas valstybinis kainų reguliavimas Lietuvoje tėra tušti žodžiai.
Birželio mėnesį gamtinės dujos Lietuvos pasienyje kainuos 0,58 lito už kub. m, o tai reiškia, kad nuo kiekvieno buityje sunaudojamų gamtinių dujų kubinio metro „Lietuvos dujoms“ liks po 0,32 lito gyventojų sumokėtų pinigų. Atitinkamai pelnas auga ir „Dujotekanai“. Jau šį mėnesį dujų verslo „buliai“ iš dujų vartotojų papildomai prie jiems numatytos garantuotos maržos gauna po 0,13 lito už kiekvieną kub. m dujų.
Žmonių sąskaita rankas šildosi tarpininkai – „Lietuvos dujos“, „Dujotekana“ ir jiems advokataujantys politikai bei valdininkai.
Pernai Lietuva iš Rusijos nupirko apie 3,2 mlrd. kub. m gamtinių dujų. Energetikos, pramonės įmonės, gyventojai ir komunaliniai buitiniai vartotojai vidutiniškai per mėnesį pernai suvartojo 167 mln. kub. m dujų (2 mlrd. kub. m per metus). Dujų tiekėjai šį vidutinį kiekį dujų šiemet kovą prie Lietuvos sienos iš „Gazprom“ rinkos kaina (0,77 lito už 1 kub. m) nupirks už maždaug 129 mln. litų, o vartotojams pagal Kainų komisijos nustatytą kainą (0,90 lito už 1 kub. m) parduos už 150 mln. litų. Vien kovą daugiau kaip 20 mln. litų bus gauta papildomai prie maržos ir visų kitų antkainių. Balandį – 38 mln. litų, gegužę – 48 mln. litų, birželį – 53 mln. litų ir t. t.
Tačiau apginti apvaginėjamų vartotojų į dujų koridos areną nedrįsta išeiti nė vienas „matadoras“ – didžioji dalis politikų ir rinką reguliuojančios institucijos atstovų atvirai demonstruoja palankumą godiems tarpininkams, kitiems trūksta drąsos ir politinės valios.
Palyginti su buvusia aukščiausia riba pernai lapkritį, iki dabar tikroji rusiškų dujų kaina sumažėjo 40 procentų.
Tačiau kainų šalies vartotojams nė neketinama mažinti, ignoruojant pasaulio rinkų tendencijas ir gretimų šalių reakciją. Maža to, šalies vartotojams tiekiamų dujų tarifai nuo metų pradžios buvo padidinti dar 20-30 procentų.
Tuo metu Estijoje pagrindinė dujų tiekėja „Eesti Gaas“, nepaisydama pernai patirtų nuostolių (11 mln. litų), nusprendė nuo kovo sumažinti dujų kainas privatiems klientams. O juk „Lietuvos dujos“ praėjusią savaitę skelbėsi pernai uždirbusios 64 mln. litų grynojo pelno. Estų verslo naujienų portalas Dv.ee rašo, kad stambiausi „Eesti Gaas“ partneriai, kurie tiekia estų miestams šilumą, paskelbė, kad nuo kovo šilumos tarifus sumažins 9 proc., o dujų tarifus – 15 procentų. Teigiama, kad šį mėnesį estai už kubinį metrą dujų mokės 26 centais mažiau.
Kas mėnesį šildymo kainas perskaičiuojančiame Taline sausį vartotojams šildymas kainavo 9 proc., o vasarį – 8 proc. pigiau nei iki tol.
„Stebuklų“ kraštas Lietuva labai skiriasi nuo kitų. Šildymo kaina Vilniuje šiuo metu yra maždaug 15 proc. didesnė nei Taline. Lietuvos valdžia dėl brangstančių energijos išteklių lig šiol buvo linkusi kaltinti Rusijos „Gazprom“, tačiau šįkart, naftos rinkai vėstant pasauliniu mastu, akivaizdu, jog krašto gyventojus apiplėšinėja savi tarpininkai.
Užuot sunkmečiu vartotojams dujų kainos tarifą sumažinę keliasdešimčia centų, atsakingi ir įtakingi asmenys remia sočiuosius. O šalies vartotojai greitai veikiausiai bus gyvi tik žaliais kiaušiniais, nes išsikepti kiaušinienę taps per didele prabanga.
Nauda didėja
Rinkos analitikai teigia, kad atsižvelgdama į šių metų dujų kainos perspektyvas šalies gamtinių dujų skirstytoja bendrovė „Lietuvos dujos“ turėtų vartotojams kainų naštą palengvinti nedelsdama. Mat akivaizdu, jog realiai mokėdami už dujas mažiau, nei už jas nulupa iš vartotojų, dujininkai gauna didesnį neplanuotą pelną, kuris, įvertinant tolesnes kainų kritimo tendencijas, toliau tik didės.
Palyginti su buvusia aukščiausia riba pernai lapkritį, iki dabar tikroji rusiškų dujų kaina sumažėjo 40 procentų.
Dabar „Lietuvos dujų“ pelno marža yra 34 litai nuo tūkstančio kubinių metrų. Dujų kainai krintant, procentinė marža skirstymo įmonei lieka vis didesnė, šiuo metu ji jau padidėjo beveik puse procento.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, tvirtindama šių metų naujas gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams, prognozavo, kad vidutinė rusiškų dujų kaina Lietuvai bus 902 litai už tūkstantį kubinių metrų. Pernai galiojusį dujų kainos tarifą – 820 litų už tūkstantį kub. m dujų – ji padidino.
Dujų tiekėjų pelnu besirūpinanti Kainų komisija leido šiems neva anksčiau patirtų nuostolių kuprą užkrauti ant vartotojų pečių – taip tarifai buvo dar padidinti, nors rinkose jau brendo permainos, palankios vartotojams. Ši gera žinia nuo Lietuvos žmonių buvo nuslėpta.
Jau praėjusių metų pabaigoje koncernas „Gazprom“ buvo paskelbęs, jog 2009 metais Europai skirtas dujas pardavinės pigiau nei pernai. Dujų kaina Rusijos dujų milžinės eksporto sutartyse susieta su pasaulinėmis naftos ir naftos produktų kainomis, kurios nuo pernai liepą pasiekto piko sumažėjo daugiau nei perpus. Prognozuojama, kad šiemet naftos kaina vidutiniškai laikysis ties 50 JAV dolerių už barelį riba. Dabar Rusijos monopolinė bendrovė neatmeta tikimybės, kad naftos kaina gali kristi žemiau nei 25 JAV doleriai už barelį.
Bet Lietuvos Vyriausybė ir Kainų ir energetikos kontrolės komisija to negirdi ir nemato. Šios komisijos Dujų skyriaus vedėjas Renatas Pocius LŽ dėstė, kad pernai, vartotojams mokant už dujas mažiau nei jos kainavo, tiekėjai neva negavo dalies pajamų, ir šias pajamas vartotojai be ginčų turi jiems kompensuoti. Be to, dujų skirstytojams leista sunkmečiu didint transportavimo kainą – neva įmonė numatė daug investicijų į perdavimo ir skirstymo sistemą. Viena iš „neatidėliotinų“ jos investicijų – skaitiklių pakeitimas naujais. Už tai sunkmečiu sumokės vartotojai – viskas įskaičiuota į padidintą tarifą. Kainų komisija išdrįso prieštarauti tik dujininkų norui šiemet vartotojų sąskaita gerokai pasididinti algas.
Paklaustas, ar komisija neketina pasimokyti iš estų ir dažniau perskaičiuoti Lietuvoje vartotojams tarifus, sparčiai kintant realiai dujų kainai, R.Pocius bandė LŽ įtikinti, jog jos neva būtų neįmanoma nustatyti kas mėnesį. „Mes Seimui siūlome dujų kainą buitiniams vartotojams perskaičiuoti du kartus per metus. Jeigu Seimas paskubės pakeisti įstatymus, dujų kaina galės būti perskaičiuota jau liepos mėnesį ir tikėtina, kad bus mažesnė nei šiuo metu“, – „guodė“ R.Pocius.
Bet jis neslėpė žinąs, kad dujininkams patinka būtent šitokia nelanksti tarifų persvarstymo tvarka – skaičiuoti kainų kiekvieną mėnesį, kaip daro kitos šalys, rodos, nenori ne tik Lietuvos dujininkai, bet ir kainų reguliuotojai – abiem tai nenaudinga.
Logiškiausias, kaimynų patikrintas ir vartotojams palankiausias sprendimas – dujų kainą skaičiuoti kas mėnesį atmetamas rūpinantis sočiųjų interesais.
