Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Dulkių siurblys lizingu gali užkirsti kelią gauti paskolą?

Jei lizingu esate įsigiję telefoną, dulkių siurblį, televizorių ar dar keletą daiktų, tai greičiausiai jums neužkirs kelio gauti, pavyzdžiui, būsto paskolą, tačiau kreditoriams įtarimų sukelti galite. Taip LRT.lt sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė. Tačiau tiek ji, tiek SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis pabrėžia, kad svarbiausia laiku vykdyti visus turimus finansinius įsipareigojimus.
Nekilnojamasis turtas
Nekilnojamasis turtas / 123rf.com nuotr.

Pasak LRT.lt kalbintų ekonomistų, didžiausią įtaką žmogaus kredito istorijai, kurią vertina paskolos davėjas, yra finansinių įsipareigojimų vykdymas laiku. Todėl ne taip svarbu, kiek tų finansinių įsipareigojimų turite.

„Asmens kredito istorija yra vienas iš kredito rizikos rodiklių, suteikiantis informacijos apie asmens finansinę discipliną, todėl, norint išlaikyti gerą kredito istoriją, visuomet svarbu laikytis prisiimtų finansinių įsipareigojimų.

Anksčiau asmens lizingu ar su paskola įsigyti daiktai, jei įsipareigojimai vykdomi laiku ir tinkamai, rodo asmens finansinę discipliną ir prisideda prie geros kredito istorijos.

Anksčiau asmens lizingu ar su paskola įsigyti daiktai, jei įsipareigojimai vykdomi laiku ir tinkamai, rodo asmens finansinę discipliną ir prisideda prie geros kredito istorijos.

Jei bankas turi informacijos apie asmens vėlavimą mokėti paskolų įmokas, mokesčius už komunalines ar kitas paslaugas, ankstesnių įsipareigojimų nevykdymą, ypač jei toks elgesys yra pasikartojantis, ne vienkartinis, tai turi įtakos vertinant jo kredito riziką“, – aiškina V.Žagūnis.

Savo ruožtu O.Bložienė pažymi, kad, nors daugybė finansinių įsipareigojimų, tarp kurių – ne viena prekė, įsigyta lizingu, kojos gauti paskolą greičiausiai nepakiš, klausimų kredito davėjui sukelti gali.

„Be abejo, kai žmogus turi daug įsipareigojimų skirtingiems dalykams ir mažoms sumoms, gali kilti klausimų, kodėl taip yra, ar nepavyksta tų nedidelių sumų susitaupyti ir ar tikrai žmogus savo finansus valdo atsakingai, vartoja pamatuotai.

Paskolos gavimui įtakos tai greičiausiai neturėtų, jei lizingo įmokos ir kiti finansiniai įsipareigojimai vykdomi laiku, tačiau gali sukelti įtarimą, ar tikrai žmogus gerai įvertina savo finansines galimybes ir atsakingai valdo savo finansus.

Man atrodytų, kad tas namų ūkis, kuris skolinasi smulkiems buitiniams dalykams, turbūt nelabai gerai įvertina savo galimybes“, – kalba O.Bložienė.

Smulkiems pirkiniams pataria taupyti

Taigi žmogus gali turėti nors ir 10 daiktų lizingu, tačiau svarbiausia – laiku mokėti įmokas ir su visais įsipareigojimais „tilpti“ į ribas, nustatančias, kiek namų ūkiui turi likti pinigų pragyvenimui po to, kai bus suteiktas kreditas.

Tačiau, nors didesnės įtakos paskolos gavimui daugybė smulkesnių pirkinių lizingu gali neturėti, O.Bložienė tokiems daiktams pataria taupyti.

Swedbank nuotr./„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė
Swedbank nuotr./„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė

„Smulkiems vartojimo prietaisams, daiktams reikėtų susitaupyti. Taip, skolintis vartojimui galima, tačiau tai reikia darytu su atsarga. Daiktai vartojimui labai greitai netenka savo vertės, o paskola dažniausiai būna ne vieneriems metams.

Tas vertės netekimas už pinigus, kuriuos reikės grąžinti dar ilgą laiką, turi būti dvigubai pamatuotas, kitaip nei, pavyzdžiui, įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Nors paskola tokiu atveju yra gerokai didesnė, gerokai didesnė yra ir turto vertė, be to, ilguoju laikotarpiu, turi potencialą augti“, – aiškina pašnekovė.

Koją dažnai pakiša perdėtas optimizmas

Pasak O.Bloženės bei V.Žagūnio, pagrindinė priežastis, dėl kurios klientai dažniausiai negali gauti paskolos – nepakankamos pajamos arba jų nestabilumas.

„Besikreipiančiam gyventojui paskola taip pat gali būti nesuteikta dėl turimų kitų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, įsiskolinimų kitoms paslaugų bendrovėms ir panašiai“, – vardija V.Žagūnis.

Labai gerai, kad esama apribojimų, kokia pajamų dalis turi likti pragyvenimui, nes dažnai žmones reikia apsaugoti nuo jų pačių įsivaizduojamų galimybių, – O.Bložienė.

Savo ruožtu O.Bložienė pastebi, kad žmonių optimizmas dažnai būna didesnis nei galimybės: „Įsivaizdavimas, kad 50 ir daug proc. pajamų žmogus gali skirti paskolų dengimui, yra klaidingas.

Labai gerai, kad esama apribojimų, kokia pajamų dalis turi likti pragyvenimui, nes dažnai žmones reikia apsaugoti nuo jų pačių įsivaizduojamų galimybių.

Jiems taip pat koją pakiša nevykdomi įsipareigojimai.

Žmonės dažniausiai galvoja, kad kredito istorija yra tik paskolų mokėjimo istorija, tačiau taip nėra. Tai – mokėjimas už komunalines ir kitas paslaugas, prekes lizingu. Dažnai į įsipareigojimus jauni žmonės nežiūri rimtai ir galvoja, kad nieko tokio yra kartais pavėluoti sumokėti įmokas. Tačiau iš tiesų vėlavimas blogina kredito reitingą ir brangina paskolas.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų