EBPO pažymi, kad pernai pensijų fondams pozityvūs metai buvo daugelyje šalių – ir priklausančių EBPO, ir nepriklausančių, tačiau organizacijai teikiančių ataskaitas ir informaciją apie uždirbtas grąžas.
„Daugelyje šalių investicijų grąžos normos viršijo infliacijos lygį. Pensijų fondai teigiamą realią investicijų grąžos normą pasiekė 26-iose iš 29-ių ataskaitas teikiančių EBPO šalių ir 22-ose iš 31-os EBPO nepriklausančių valstybių“, – rašoma preliminarioje EBPO ataskaitoje.
Išankstiniais duomenimis, tarp EBPO šalių 2023 metais pirmavo ne tik Lietuva (+11,2 proc.), bet ir kaimyninė Latvija (+10,6 proc.) bei Lenkija (+22,6 proc.).
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad 2023 metų rezultatus lėmė kompleksas priežasčių.
„Lietuvoje turime didelį kaupiančių savo pensijai skaičių, yra didelis dirbančiųjų įsitraukimas į savo finansinės ateities kūrimą, atitinkamai tai lemia augančias pensijų fondų valdomo turto apimtis. Taip sudaromos geros sąlygos profesionaliai valdyti investicijas, kurios generuoja gerą grąžą kaupiantiems Lietuvos gyventojams“, – teigia LIPFA vadovas.
Anot T.Gudaičio, tai, kad Lietuvos pensijų fondų valdomame turte dominuoja akcijų dalis, iš esmės lemia ne individualūs valdytojų pasirinkimai, o II pensijų pakopai nuo 2019 metų taikomas gyvenimo ciklo fondų (GCF) modelis.
„Iš esmės tai rodo, kad mūsų šalies kaupiantieji yra palyginti jauno amžiaus ir gerai toleruoja rinkos svyravimams jautresnių akcijų vertės pokyčius. Bėgant laikui ir jiems artėjant prie pensijos amžiaus, akcijas jų sąskaitose keis konservatyvesni investicijos, pavyzdžiui, vyriausybių obligacijos, kiti skolos vertybiniai popieriai. Vakarų šalių patirtis rodo, kad kaupiantiesiems reikia išnaudoti akcijų teikiamas galimybes, nes jos sukuria geras galimybes sukaupti didesnes lėšas senatvės pensijai“, – aiškina T.Gudaitis.
EBPO pirmą kartą istorijoje Lietuvos pensijų fondams skyrė pirmą vietą pasaulyje pagal 2019 m. realios grąžos rodiklį, kuris tada sudarė +16,6 proc.
Penkmetis tarp lyderių
Žvelgiant į prabėgusį penkmetį, nuo GCF modelio pradžios 2019-aisiais, Lietuvos pensijų fondai pagal metinį realios grąžos rodiklį – tarp pasaulio lyderių. Pavyzdžiui, 2019-aisiais Lietuva buvo absoliuti lyderė ir užėmė pirmąją vietą (metinė investicijų grąža (toliau – grąža) – +16,6 proc.).
Tuo tarpu 2020-aisiais išlaikyta pozicija pirmajame lyderių dešimtuke su vidutine metine +4,9 proc. investicine grąža. 2021-aisiais grįžta į pirmąsias pozicijas ir užimta 2-oji vieta (grąža – +20,7 proc.). Praėjusiais 2023 metais, po prastų rezultatų 2022-aisiais, grįžta į pirmąjį penketuką (grąža – +11,2 proc.).
LIPFA vadovas Tadas Gudaitis pripažįsta, kad praėjusio penkmečio Lietuvos pensijų fondų rezultatai nuteikia pozityviai, o su svyravimais finansų rinkose pensijų valdytojai susiduria visame pasaulyje.
„Žvelgiant į prabėgusį penkmetį retrospektyviai – galime pasidžiaugti demonstruojamu rezultatu, kuris leidžia Lietuvos pensijų fondų rezultatus lyginti su šalimis, galinčiomis pasigirti pripažintomis, geriausiomis pasaulio pensijų sistemomis.
Pasiekti rezultatai pirmiausia džiugina kaupiančius savo papildomai pensijai, kurie mato didėjančias sumas savo pensijų sąskaitose. Veikiame dinamiškoje aplinkoje, kurioje įtakos rezultatams turi įvairios aplinkybės. Prastesnių rezultatų išvengti nepavyksta niekam, todėl svarbu nuolat adaptuotis, reaguoti“, – teigia LIPFA vadovas.
LIPFA liepos pradžioje pristatė ir 2024-ųjų pirmojo pusmečio rezultatus. Vidutinė investicijų grąža šiais metais siekia +9,7 proc., o nuo 2019-ųjų – net +68 proc. Išvis, nuo 2004 metų į pensijų fondus pervestų įmokų suma siekia beveik 5,9 mlrd. eurų. Investicinė grąža – 2,4 mlrd., o pensijų sistemos dalyviams jau išmokėta 542 mln. eurų.