Biudžeto projektus teko svarstyti įvairiomis aplinkybėmis – ir sąlyginai ramiais metais, ir siaučiant įvairaus pobūdžio krizėms: pavyzdžiui, priimti biudžetą 2008 m. pasaulinės finansų krizės akivaizdoje, kuomet buvo būtina priimti sunkius, tačiau neišvengiamus sprendimus. Dirbant ir pozicijoje, ir opozicijoje pagrindiniu tikslu sau keldavau uždavinį, kad priimtas biudžeto projektas didintų Lietuvos patrauklumą bei atlieptų šalies gyventojų ir verslo poreikius.
Reikia pripažinti, kad ir šiemet vyriausybė susiduria su labai daug iššūkių: visame pasaulyje tebesitęsiančia COVID-19 pandemija, jos sukeltu poveikiu ekonomikai bei neišvengiamais ribojimais žmonėms ir iš to kylančiu nuovargiu bei nepasitenkinimu. Šiemet valstybei teko susidurti ir su hibridine ataka iš Baltarusijos. Jau dabar matome, kad šie iššūkiai tikrai niekur nedings ir kitąmet. Tačiau, nepaisant visko, džiaugiuosi, kad kitų metų rekordinį biudžetą pavyko orientuoti į ilgalaikę ekonominę gerovę, atviros, laisvos ir modernios visuomenės kūrimą.
Esame palankioje situacijoje – nepaisant pandemijos, ir toliau tęsiasi ekonomikos augimas. Europos Sąjunga 2022 metams atlaisvina fiskalinės drausmės laikymosi varžtus. Kadangi toks atlaisvinimas nebegalios 2023 metais, vyriausybė ir valdančioji dauguma siekia užtikrinti mažiausias pajamas gaunančių gerovės augimą neįvedant naujų mokesčių.
Svarbiausia, jog kitų metų biudžeto projektas rezonuoja su mūsų, Liberalų sąjūdžio, darbotvarke. Man, kaip liberalui, pagrindinis teisingo biudžeto kriterijus – neįvedami jokie nauji mokesčiai ir nekeliami jau esamų mokesčių tarifai. Taip pat svarbu, kad didesnio finansavimo 2022 m. sulauks kone visi valstybės sektoriai.
Planuojant kitų metų valstybės išlaidas, didelis dėmesys skiriamas investicijoms į pažangą, tvarų augimą ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką – išlaidos šioms sritims kitąmet sudarys per 2 mlrd. eurų. Iš jų, žaliajai pertvarkai planuojama skirti 366 mln. eurų, kurių dalis – daugiabučių namų renovacijos projektams bei energijos kaupimo įrenginių sistemos kūrimui.
Eidami į Seimo rinkimus, savo rinkėjams žadėjome reformuoti ir skaitmenizuoti viešąjį sektorių, taigi asignavimus viešajam sektoriui vertinu teigiamai. Duomenų atvėrimui ir valstybės elektroninių paslaugų vystymui numatoma skirti 110 mln. eurų. Mokslui, verslui ir inovacijoms – 470,4 mln. eurų.
Apie švietimo politiką kalbame jau daugelį metų, o dabar turėtume pamatyti ir realius pokyčius. Partijų susitarimo dėl švietimo politikos įgyvendinimui kitąmet iš valstybės biudžeto, neįskaitant ES lėšų, papildomai bus skiriama 229,1 mln. Tai tikrai rekordinės lėšos su kuriomis galima imtis realių kokybinių permainų, kurias pajus visi švietimo sektoriaus darbuotojai. Kitas, ne ką mažiau svarbus punktas, tai, kad 2022 m. valstybės biudžete nemenkas dėmesys skiriamas ir mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklai. Finansavimas 2022 m. augs 180,6 mln. eurų, viso iki 300,1 mln. eurų.
Dar vienas labai svarbus punktas – nedarbo mažėjimo užtikrinimas, keliant atlyginimus. Augant šalies ekonomikai, svarbu, kad tą augimą pajustų visi šalies žmonės. Šiuo metu Lietuvoje turime ydingą situaciją, kai darbo pasiūla yra milžiniška, tačiau nedarbo lygis taip pat labai didelis. Statistikos departamento duomenimis, iki 1 VDU Lietuvoje uždirba 73 proc. visų dirbančiųjų. Taigi ženklus MMA ir NPD didinimas palies didžiąją dalį šalies gyventojų ir turėtų sumažinti nedarbo lygį. Nuo 2022 m. pradžios MMA didės 13,6 proc. ir sieks 730 eurų, o NPD didės 15 proc., o tai reiškia, kad NPD didės 60-čia eurų.
Labai palankiai ir pozityviai atrodo fiskalinės drausmės laikymasis ir šalies deficito tendencingas mažėjimas iki 3,1 proc., bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai itin palankus indikatorius, siekiant pritraukti naujas investicijas į Lietuvą. Tad į šiuo metu Seime svarstomą biudžeto projektą žvelgiu kaip į puikią galimybę mūsų valstybei tapti dar geresne vieta gyventi ir kurti.
