„Ne, nepritartų (...). Visiškai skeptiškai žiūrime į šitą vadinamą solidarumo mokestį, nes tai sukuria mitą apie Lietuvą, kaip apie nesaugią šalį, kurioje turėti pelno daugiau, nei valdžia įsivaizduoja, negalima – jei tik turėsi daugiau pelno, jį apmokestins papildomai. Todėl reikia galvoti ne apie tai, kaip lengvai nuplėšti pinigus, o kaip pritraukti daugiau kapitalo, investicijų, pelningų verslų“, – trečiadienį BNS sakė E.Gentvilas.
Anot jo, šią poziciją valdančioji frakcija ketina pakartoti viešai ketvirtadienį ryte.
Jis sako, kad liberalai savo ruožtu siūlo didinti įmokas į indėlių garantijų fondą, kad bankų „klientai jaustųsi saugiau“, taip pat siekti, jog bankai mažintų paskolų ir didintų indėlių palūkanas.
Iniciatyvą skeptiškai vertina ir kiti valdančiosios koalicijos partneriai Laisvės frakcija. Jos vadovas Vytautas Mitalas taip pat sako, kad tai „nepadės investicinei aplinkai“.
Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Tačiau mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų.
Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių.
Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti 4-5 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų.
Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.
