Iš sporto visam gyvenimui neužsidirbsi
Prieš keletą metų iš profesionalaus sporto pasitraukusio E.Krungolco nuopelnų lietuviškam sportui sąrašas ilgas. Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ jam suteiktas dar 2003 m. 2008 m. iš Pekino olimpiados sportininkas parvežė sidabro medalį, o 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiadoje teisėjavo penkiakovės fechtavimo rungtyje.
Šiuo metu E.Krungolcas vadovauja fechtavimo klubui. Su žmona Vesta jie augina dukrytę. Šeima nesiskundžia finansine padėtimi. Kaip atviravo pats sportininkas, jam niekada nereikėjo dėti lito prie lito ar euro prie euro, tačiau pinigais niekada nesišvaistantis ir daiktų į skolą neperkantis. Pasak jo, budrus, protingas taupumas yra vertybė. Savo pajamomis senatvėje vyras pradėjo rūpintis tai pat seniai – prieš 19 metų. Šiandien jis kaupia II ir III pensijų pakopoje.
„Susimąsčiau apie senatvę maždaug 2000-ųjų pradžioje. Tuo metu kaip tik buvo atsiradęs investicinis gyvybės draudimas. Sužinojau apie jį atsitiktinai, bet daug negalvodamas nusprendžiau pasirašyti sutartį.
Nors dar buvau jaunas, jau supratau, kad ateis tie laikai, kai reikės iš kažko gyventi senatvėje, o Lietuvoje iš sporto visam gyvenimui neužsidirbsi. Be to, man visada buvo patrauklus taupymas ateičiai, kadangi tokiu būdu pinigai, užuot gulėję sąskaitoje ar tiesiog išleisti, „įdarbinami“, – pasakojo pašnekovas.
Pasirinko 2+2+2 modelį
Atsiradus galimybei dalyvauti II pakopos pensijų kaupime, E.Krungolcas pradėjo kaupti senatvei ir pagal šią programą.
„Kaupiu pensijai, berods, nuo 2007 m. Buvo nesunku apsispręsti, juolab kad bankai tuo metu konkuravo dėl kiekvieno kliento, siūlė geras sąlygas. Aišku, yra labai daug nuomonių apie tai, kaip geriausiai kaupti pensijai, tačiau, manau, vienos tiesos nėra, todėl belieka pasitikėti pačia valstybe.
Aš pats pasirinkau maksimalų variantą – 2+2+2 (pagal šį modelį „Sodra“ į pensijų kaupimo fondą perveda 2 proc. nuo žmogaus pensijos, o pats žmogus prisideda pervesdamas 2 proc. nuo savo atlyginimo – 15min). Riziką rinkausi pagal rekomendacijas – kuo jaunesnis amžius, tuo rizikingesnius fondus rekomenduojama rinktis“, – teigė sportininkas.
Šiemet įsigaliojusi nauja kaupimo pensijai tvarka apsisprendimo kaupti toliau nepakeitė, tačiau kol kas vyras dar neapsisprendęs dėl sumos, kurią skirs ateičiai – liks prie standartinio kaupimo varianto, pagal kurį 3 proc. nuo jo atlyginimo bus pervedami į II pakopos pensijų fondą, ar savo iniciatyva pasirinks didesnę sumą.
Kokių pajamų norėtų senatvėje
Paklaustas, ar svarstė, kokios sumos kas mėnesį oriam gyvenimui jam reikėtų senatvėje, E.Krungolcas tvirtino, kad jam norėtųsi tokių pačių pajamų, kokias gauna dabar, nes senatvėje poreikiai gali kaip tik padidėti, o ne atvirkščiai, kaip dažnai kalbama.
„Žiūrint į išsivysčiusių šalių pensininkus (japonus, vokiečius), kurie, išėję į pensiją, mėgsta keliauti, įgyvendinti planus, kurių negalėjo įgyvendinti dirbdami, taip pat atsižvelgiant į tai, kad sveikata senatvėje gali sušlubuoti ir bus daugiau išlaidų vaistams, gydymui, aš labai norėčiau, kad ta suma nesiskirtų nuo dabartinės. Aš tikrai nenorėčiau senatvėje savęs varžyti, norėčiau gyventi, kaip dabar gyvenu, nors, turbūt tai vargiai įmanoma“, – sakė pašnekovas.
Norėtųsi tokių pačių pajamų, nes senatvėje poreikiai gali kaip tik padidėti.
E.Krungolcas sutiko, kad jeigu žmogus gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo ir jam nuolat reikia galvoti apie išgyvenimą, kalbėti apie taupymą pensijai būtų sunku.
„Minimalias pajamas gaunantiems žmonėms, tiesą sakant, neturiu, ką patarti. Kalbant apie vidutinį atlyginimą uždirbančius žmones, kurie skundžiasi, kad pinigų labiau reikia čia ir dabar, siūlau trumpam stabtelėti ir pagalvoti: ar naujas automobilis arba koks nors naujas brangus žaisliukas jums tikrai šiandien reikalingas ir ar verta dėl jo aukoti savo gerovę senatvėje?
Visada bus daiktų, kuriuos norėsis įsigyti, todėl reikia peržiūrėti prioritetų skalę ir blaiviai pagalvoti, kas yra svarbiausia. Jeigu yra galimybė taupyti naujam automobiliui ar televizoriui, ar tikrai nėra galimybės taupyti senatvei? Ir kas mums yra didesnė vertybė? Man asmeniškai užsitikrinti pajamas senatvėje yra prioritetas. Juk mes niekada negalime žinoti, kas ir kada nutiks. Gal prarasiu darbą, gal pašlis sveikata ir nebeturėsiu ne tik iš ko kaupti senatvei, bet ir iš ko gyventi. Todėl kol yra tokia galimybė, ją išnaudoju“, – tikino pašnekovas.
D.Meiželytė: būtina pasirūpinti senatve patiems
Dainininkė, aktorė ir renginių vedėja Donalda Meiželytė verčiasi individualia veikla, todėl nesitiki didelės senatvinės pensijos ir pajamomis senatvei rūpinasi pati.
„Kadangi kūrėjai anksčiau būdavo apmokestinti tik 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu ir įmokų „Sodrai“ nemokėjo, jie neturėjo socialinio draudimo, o tuo pačiu ir nesikaupė jų pensija. Aš nusprendžiau pati mokėti šiuos mokesčius ir įsilieti į „Sodros“ sistemą, todėl, nors pensija iš tiesų buvo dar už šimto kilometrų, apsidraudžiau savanorišku socialiniu draudimu, kuris buvo skaičiuojamas nuo minimalaus atlyginimo. Kiek žinau, tuo metu buvo dar kokie trys tūkstančiai gyventojų, kurie buvo pasirašę tokias sutartis.
Dirbdama Seime ėmiau dalyvauti II pakopos pensijų kaupime, vėliau kaupimas sustojo, tuomet savo iniciatyva pradėjau kaupti III pakopoje. Šiemet nusprendžiau vėl atnaujinti II pakopos pensijų kaupimą, kadangi jį, prisidėdama pinigais, skatina valstybė. Tai tikrai puiku, Be to, nuo šiemet dalyvaujant II pakopos pensijų kaupime nemažės senatvės pensija“, – svarstė pašnekovė.
D.Meiželytės įsitikinimu, pasirūpinti senatve patiems yra būtina, o valstybę galima pagirti, kad ji nesužlugdė pasitikėjimo kaupimu senatvei – nors tvarka keitėsi net keletą kartų, II pakopos pensijų kaupimo fondai išliko.
Ką reikia žinoti apie II pakopos pensijų kaupimą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje galima rasti išsamią informaciją apie II pakopos pensijų kaupimo tvarką ir atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.
Naujovė yra ta, kad nuo šių metų visi žmogaus socialinio draudimo pinigai lieka „Sodroje“. Į II pakopos pensijų fondą pinigai pervedami tiesiogiai nuo atlyginimo, o valstybė kaupiančiuosius paskatina tam tikra suma iš valstybės biudžeto.
Jau anksčiau sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis pasirašę gyventojai nuo sausio mėnesio moka po 3 proc. arba po 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio. Po 3 proc. nuo atlyginimo kaupia žmonės, kurie anksčiau kaupė pagal 2+2+2 modelį, tai yra šalia „Sodros“ pervedamų įmokų jie prisidėjo prie kaupimo ir savo lėšomis.
Valstybė kaupiančiuosius paskatina tam tikra suma iš valstybės biudžeto.
Po 1,8 proc. nuo atlyginimo kaupia žmonės, kurie anksčiau kaupė pagal modelį 2+0+0 (tai yra savo lėšomis prie kaupimo neprisidėjo), tačiau įmoka kasmet didės ir 2023 metais pasieks 3 proc. Jie gali pasirinkti ir 3 proc. įmoką, bet tam reikia išreikšti savo valią pensijų kaupimo bendrovei. Tai padarius, padidės ir valstybės skiriama parama.
Iki šiol nekaupę dirbantieji iki 40 metų amžiaus, kurie 2019 m. buvo įtraukti į II pakopos pensijų kaupimą su teise atsisakyti, įmokas pradės mokėti nuo liepos mėnesio. Jų įmoka sieks po 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio ir nuosekliai augs iki 3 proc. 2023 metais. Tas pats taikoma žmonėms, kurie anksčiau kaupė, bet 2013 m. sustabdė kaupimą.
Valstybės parama kaupiantiems savo pensijai siekia 1,5 proc. nuo šalies vidutinio atlyginimo, jei pats žmogus kaupia po 3 proc. Jeigu dirbantysis kaupia mažesniu tarifu, valstybės parama šiais metais sieks 0,3 proc. ir nuosekliai augs kartu su įmoka.
Savarankiškai dirbantiems žmonėms galioja tokia pati tvarka, kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį. Vienintelis skirtumas tik tas, kad apskaičiuoti įmokas ir pervesti jas „Sodrai“ kartu su socialinio draudimo įmokomis, turi pats žmogus.
Bet kuris kaupiantis asmuo taip pat gali kaupti daugiau nei 3 proc. nuo savo atlyginimo. Už tai jis galės pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata. Prašymą reiktų pateikti pensijų kaupimo bendrovei. Prie darbuotojo kaupimo gali prisidėti ir darbdavys, kuris galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.
