Taip ji kalbėjo instituto inicijuotoje apskritojo stalo diskusijoje „Mokesčių sistema: kaip išsaugoti šalies konkurencingumą ir užtikrinti biudžeto pajamas?“, kurioje dalyvavo politikai, Vyriausybės ir politinių partijų, verslo ir verslo asocijuotų struktūrų atstovai, ekonomistai, teisininkai. Renginį moderavo „Verslo žinių“ generalinis direktorius Ugnius Jankauskas.
„Mūsų visų bendras tikslas – surasti papildomų šaltinių krašto saugumo finansavimui – skiriasi tik požiūris į konkrečius scenarijus ir vertinimas, kiek realių pajamų jų įgyvendinimas leistų užtikrinti. Ir, kas svarbiausia, kad pajamų šaltiniai būtų tvarūs, kad liktų Lietuvoje ir kitais metais, ir dešimtį metų į priekį”, – renginyje kalbėjo E.Leontjeva.
Jos teigimu, mums, kaip mažai valstybei šalia labai konkurencingų kaimynų svarbu užtikrinti tokias mokestines sąlygas, kad neprarastume nei vieno mokesčių mokėtojo, o dar ir priviliotume jų iš svetur.
„Vyriausybės planai didinti ekonomikai žalingiausius mokesčius, ypač turint galvoje šalies geopolitinę situaciją, kai jaučiasi investicijų stygius bei didelis neapibrėžtumas, gali vesti į biudžeto pajamų sumažėjimą, o kartu ir mažesnes lėšas nei planuota krašto gynybos ir kitų valstybės poreikių finansavimui“, – sakė E.Leontjeva.
Diskusijoje vieną iš įžanginių žodžių tarusio „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, niekas nebediskutuoja apie tai, ar reikia didinti krašto finansavimą, pagrindinė diskusija sukasi apie tai, iš kokių šaltinių tai geriausia daryti, kad nenuslopintume ekonomikos augimo. Todėl, jo teigimu, kaip vieną svarbiausių šaltinių būtina įtraukti ir valdžios sektorių.
„Jei visi verslai ir gyventojai bando rasti lėšų krašto apsaugos finansavimui, tą patį galėtų daryti ir valdžios sektorius. Tai nėra greita išeitis, bet pastangos optimizuoti ir ieškoti, kur yra perteklinių veiklų, funkcijų, būtų labai sveikintinos“, – sakė N.Mačiulis.
Jam pritarė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Jo teigimu, turime galvoti, kaip gynybos pramonę įveiklinti mūsų gynybos poreikiams ir kaip išsaugoti Lietuvoje dirbančius ir aukštą pridėtinę vertę kuriančius žmones.
„Mūsų našumas pastaruosius dvejus metus krenta. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Lietuvos našumas 2022 m. siekė vos 75 proc. šalių narių vidurkio, 2024 m. jis jau krito iki 68 proc. o atlyginimai tuo tarpu užaugo 25 proc. Tad klausimas, kurį turime sau užduoti, yra – ar teisinga ir toliau didinti mokesčius“, – kalbėjo V.Janulevičius. Vyriausybės siūlomas gyventojų pajamų mokesčio modelis, jo teigimu, sustabdys investicijas, kurių mums reikia.
„Vyriausybei keliant tikslą surinkti kuo daugiau biudžeto pajamų krašto gynybai finansuoti, apmaudu, kad numatytos priemonės to padaryti neleis. Be to nėra aptariamos alternatyvos, kurios pagal teisėkūros pagrindų įstatymą yra privalomos – siekiant pasirinkti geriausią, tokią, kuri leistų mokestinę bazę išsaugoti ir ateityje padidinti“, – kalbėjo ekonomistė.
Ji taip pat pabrėžė, kad Lietuvos teisėkūros principai apriboja įstatymų leidėjo laisvę ir lemia tokius mokesčių sistemos principus: proporcingumą, efektyvumą, paprastumą, neutralumą ir stabilumą.
„Vyriausybės planuojami progresiniai mokesčiai šiems principams prieštarauja: nevienodai traktuoja mokesčių mokėtojus, padaro mokesčių sistemą sudėtingą ir sukuria stiprias paskatas slėpti pajamas arba jas uždirbti ne Lietuvoje. Šios tendencijos kaip vienas esminių veiksnių turi būti įtraukiamos, vertinant ir skaičiuojant mokestinių pataisų poveikį biudžeto pajamoms“, – renginyje sakė E.Leontjeva.
