Kalbėdamas Eliziejaus rūmuose likus pusmečiui iki prezidento rinkimų ir vienam mėnesiui iki itin svarbios aplinkosaugos konferencijos COP26 spalio 31 dieną, E.Macronas teigė, jog Prancūzija priėmė svarbius sprendimus „15-20 metų vėliau nei kai kurios jos kaimynės Europoje“, o dabar prancūzai privalo dar kartą „tapti inovacijų ir mokslinių tyrimų tauta“.
Planuojamos išlaidos bus skirtos „tam tikram Prancūzijos augimo deficitui“, kurį sukėlė nepakankamos investicijos praeityje, kompensuoti, pareiškė prezidentas susirinkusiems įmonių vadovams ir universitetų studentams.
Pasak jo, įgyvendinant naująjį planą „Prancūzija 2030“, šaliai reikia grįžti prie „tinkamo ciklo“, kurį sudarys „naujovių diegimas, gamyba ir eksportas ir tokiu būdu – šalies socialinio modelio finansavimas“.
Per ateinantį dešimtmetį Prancūzija sieks tapti pasauline lyderė žaliojo vandenilio gamybos srityje. Pastaruoju metu įmonės ir įvairių šalių vyriausybės skiria vis daugiau pastangų, siekdamos sumažinti anglies dioksido išmetimą ekonomikos sektoriuose, kurių energijos poreikiai labiausiai priklauso nuo iškastinio kuro.
E.Macronas išskyrė plieno, cemento ir chemijos sektorius, taip pat sunkvežimių, autobusų, geležinkelių ir oro transportą.
Pasak prezidento, pasibaigus COVID-19 pandemijai, „atskleidusiai tautos pažeidžiamumą“, Prancūzija privalo dėti pastangas, kad paskatintų savo ir ES gamybos autonomiją.
Be to. E.Macronas pažymėjo didelių investicijų į medicinos tyrimus poreikį.
Kilus COVID-19 pandemijai, Prancūzijos farmacijos milžinės nespėjo sukurti savo vakcinų, skirtingai nuo biotechnologijų startuoltių „BioNTech“ ir „Moderna“.
Dabar šalis ketina siekti, kad jos įmonės sukurtų „mažiausiai 20“ biotechnologinių vaistų nuo vėžio, taip pat nuo naujų ir lėtinių ligų, įskaitant su senėjimu susijusias ligas, kalbėjo E.Macronas.
„Turime sutelkti visas pastangas šiam tikslui“, – pridūrė jis.
Naujoji revoliucija
Prancūzijos prezidentūros pareigūnas, paprašęs neskelbti savo pavardės, teigė, jog E.Macronas parengė planą įsisiūbavus COVID-19 krizei, „atskleidusiai mūsų pažeidžiamumą ir priklausomybę nuo užsienio šalių kai kuriuose pagrindiniuose sektoriuose, bei naujovių, kurios gali viską pakeisti, svarbą“.
Pasak šalies pareigūnų, Prancūzija turi veikti greitai, kad panaikintų atotrūkį ir nepasiduotų nenusileistų besiformuojančioms galiūnėms, ypač Kinijai.
Prancūzijos automobilių gamintojos, kurios, pasak E.Macrono, per pastaruosius 30 metų patyrė „didžiulių“ nuostolių, turėtų nukreipti savo pastangas į švaresnes transporto priemones, siekdamos, jog kelius pasiektų 2 mln. elektrinių ar hibridinių transporto priemonių.
E.Macronas pažymėjo, jog iki 2030 metų Prancūzija taip pat investuos 1 mlrd. eurų į „revoliucines naujoves“ atominei energijai gaminti, visų pirma, projektuojant nedidelius branduolinius reaktorius ir geresnį branduolinių atliekų valdymą.
Pasak jo, inovacijos būtinos ir žemės ūkyje, kur naujoms technologijoms bus skirti 2 mlrd. eurų, ypač robotikos srityje.
Prancūzija turėtų pradėti „naują revoliuciją“ maisto gamyboje, kuri turėtų būti „sveika, tvari ir atsekama“.
Be to, šalis turi užtikrinti investicijas į „tris revoliucijas“ – skaitmeninių, robotikos ir genų technologijų srityse.
Prezidentas pridūrė, jog žemės ūkis turi tapti švaresnis, palaipsniui atsisakyti „kai kurių pesticidų“, būti produktyvesnis ir kurti „biologinius sprendimus“, kurie būtų „atsparesni ir tvirtesni“.
E.Macrono planas taip pat numato per ateinantį dešimtmetį paspartinti Prancūzijos žvalgybos jūroje veiklą.
