Patikrintas būdas rizikai valdyti
Viena iš dažniausiai minimų gyventojų baimių – investuotų lėšų vertės kritimas dėl rinkų nuosmukio. Didesnių ar mažesnių svyravimų finansų rinkos patiria nuolat, nes tai yra natūralus procesas. Pasitaiko išskirtinių atvejų, kai per trumpą laikotarpį akcijų vertė itin smarkiai sumažėja. Pavyzdžiui, 2008 m. su įvairų šalių akcijų krepšeliu susietas pasaulinis indeksas „MSCI World“ krito 40,3 proc., 2002 m. jis patyrė 19,5 proc. kritimą, 1990 m. smuko 16,5 proc.
Tačiau verta pabrėžti, kad kritimus seka pakilimai, ir kapitalo rinkos per ilgesnį laiką atneša apčiuopiamos teigiamos grąžos. Pavyzdžiui, 2000 m. į pasaulio akcijų indeksą investavę 1000 eurų, šiandien jau turėtume daugiau kaip 3 tūkst. eurų. Jei tą pačią tūkstančio eurų investiciją būtume atlikę 1970-aisiais, šiandien mūsų investicijų sąskaitoje būtų daugiau kaip 120 tūkst. eurų suma.
Kur kas geresnių rezultatų galima pasiekti reguliariai investuojant mažesnes sumas, pavyzdžiui, po 100 eurų per mėnesį.
Investicijų valdymo ekspertai išskiria tris svarbius rizikos valdymo veiksnius. Pirmasis iš jų − tai investavimo laikotarpis, kuris turi būti ilgas ir trukti kelis dešimtmečius. Antrasis veiksnys yra periodiškas nuolatinis investavimas. Kur kas geresnių rezultatų galima pasiekti reguliariai investuojant mažesnes sumas, pavyzdžiui, po 100 eurų per mėnesį, o ne 1 tūkst. eurų kartą per metus. Įsigyjant investicinių priemonių periodiškai galima sumažinti jų kainos svyravimo įtaką ir bendrą įsigijimo kainą priartinti prie ilgalaikės vidutinės rinkos kainos.
Trečiasis veiksnys – tai diversifikacija, kuri reiškia, kad turite rinktis kuo platesnį investicinių priemonių krepšelį. Paprasčiausias būdas tą padaryti – įsigyti investicinių fondų ar biržoje prekiaujamų fondų vienetų. Taip savo investicijų augimą galima susieti su visos ekonomikos augimu, o ne konkrečios įmonės sėkme ar nesėkme. Jei visgi norite įsigyti konkrečios bendrovės akcijų, į jas nepatartina nukreipti visų savo investavimui skirtų lėšų.
Atsižvelgti į faktus, o ne emocijas
Kalbant apie konkrečias įmones, kapitalo rinkose yra 630 tūkst. viešai platinamų įmonių akcijų. Vienos akcijos vertinamos dėl to, kad užtikrina nuolatinę grąžą jų savininkams, kitos gali kainuoti brangiai, nors iš tiesų įmonė kelerius metus iš eilės dirba nuostolingai. Kaip teisingai pasirinkti?
Vertinant investicijos potencialią, pirmiausia reikia atsižvelgti į bazinius dalykus, tai yra, kokią vidutinę ilgametę grąžą ji atneša ir kaip ją pasiekia. Bet kokios investicijos vertę iš esmės lemia dvi objektyvios ir viena subjektyvi priežastis.
Pirmoji iš jų – tai pelnas iš veiklos, jei tai įmonės akcijos, obligacijų atveju – palūkanos.
Pirmoji iš jų – tai pelnas iš veiklos, jei tai įmonės akcijos, obligacijų atveju – palūkanos, nekilnojamojo turto atveju – pajamos iš jo nuomos.
Antroji priežastis – centrinių bankų taikoma pinigų politika. Šiuo metu išsivysčiusių šalių centriniai bankai vykdo plataus masto ekonomikos skatinimo programas, yra sumažinę palūkanų normas, ir tai lemia didelę pinigų pasiūlą ir mažą jų kainą. Esant tokiai situacijai bet koks investicinis turtas yra linkęs brangti.
Trečioji subjektyvi priežastis – tai bendros nuotaikos finansų rinkose ar investuotojų susižavėjimas kuria nors viena priemone ir jos ateities perspektyvomis.
Šiuo atveju viena iš iliustracijų gali būti kriptovaliuta bitcoinas, kurio kaina rinkoje 2020 m. pradžioje siekė apie 45 tūkst. eurų, nors prieš ketverius metus jis kainavo apie 1 tūkst. eurų, o prieš dešimtmetį – apie 1 eurą. Tokią jo vertę didžiąja dalimi lemia į jį investuojančių žmonių tikėjimas jo perspektyvomis, nors pati kriptovaliuta vertės nekuria ir prilygsta paprasčiausiai mainų priemonei.
Ieškant investavimo pasirinkimų, geriausia rasti tokių variantų, kurie atitiktų visus tris kriterijus. Tačiau daugiausia reikšmės visgi turėtų būti teikiama pirmajam veiksniui – veiklos pelnui, nes tai užtikrina stabilią ilgalaikę investicijų grąžą.
Daugiausia reikšmės visgi turėtų būti teikiama pirmajam veiksniui – veiklos pelnui, nes tai užtikrina stabilią ilgalaikę investicijų grąžą.
Paprasčiausias būdas įvertinti įmonės vertę yra pažiūrėti, kaip ir kokius dividendus įmonė moka. Jei įmonė yra įsitvirtinusi rinkoje, turi patvirtintą dividendų mokėjimo politiką, dividendus stabiliai moka ne vienerius metus ir jie sudaro bent kelis akcijos vertės procentus − tai gali būti vienas iš pasirinkimo kriterijų.
Koks normalus taikomų mokesčių dydis
Bankas ar kitas investicijų tarpininkas už vertybinių popierių įsigijimą ir laikymą įprastai taiko tam tikrą mokestį. Jei perkate investicinių fondų vienetų, į jų vertės pokytį dažnai įskaičiuojamas metinis valdymo mokestis. Bendrai visi taikomi mokesčiai gali sudaryti apie 1-3 proc. per metus nuo investuotos sumos. Ar tai yra priimtina kaina?
Vidutinė ilgametė grąža finansų rinkose svyruoja tarp 6-9 proc. Vadinasi, kelis procentus siekiantis turto valdymo mokestis per metus gali sudaryti apie ketvirtadalį viso investicijų prieaugio.
Šiais laikais investicijų valdymo sąnaudas padeda sumažinti skaitmenizacija ir įvairūs automatizuoti sprendimai.
Šiais laikais investicijų valdymo sąnaudas padeda sumažinti skaitmenizacija ir įvairūs automatizuoti sprendimai. Progresyvūs investicijų valdytojai ne tik gali pasiūlyti plačią investavimo produktų pasiūlą, bet ir santykinai nedideles investicijų valdymo sąnaudas, sudarančias vieną procentą ar tik jo dalį per metus.
Sėkmingam ilgalaikiam investavimui reikėtų rinktis kuo mažesnius mokesčius ar naudotis nemokamos prekybos ir finansinių priemonių saugojimo pasiūlymais. Tokius sprendimus šiuo metu investuojantiems klientams siūlo ir „Swedbank“ – gyventojai į Baltijos šalių biržas gali investuoti nemokamai.
