Kas jau padaryta?
2007-2013 metais visoje šalyje pasitelkiant ES investicijas įgyvendinti 165
projektai, kuriais sukurta daugiau kaip 600 elektroninių paslaugų, leidžiančių Lietuvos gyventojams bei verslo įmonėms greičiau, patogiau ir kokybiškiau gauti kasdienes viešąsias paslaugas. Šiuo metu internetu galima užsiregistruoti pas gydytoją, gauti įvairius leidimus, atlikti su mokesčiais susijusias operacijas, pateikti prašymus gauti socialinę paramą bei pasinaudoti paslaugomis teisės, kultūros ir kitose srityse.
2012 m. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, gyventojams ypač reikalingos su sveikata susijusios el. paslaugos, kuriomis yra naudojamasi aktyviausiai. 2007-2013 m. laikotarpiu sveikatos apsaugos sistemoje veikiančios institucijos įgyvendino reikšmingas e. sveikatos istorijos, e. recepto, telemedicinos ir kitų e. sveikatos sistemų kūrimo veiklas, kurios tęsiamos ir 2014-2020 metais. Ne mažiau aktualios el. paslaugų sritys, kurios taip pat buvo aktyviai plėtojamos 2007-2013 metas yra mokesčių deklaravimas, laisvų darbo vietų paieška, socialinės ir socialinio draudimo paslaugos.
Įgyvendinant skaitmeninės visuomenės plėtros projektus didelis dėmesys skiriamas kultūros ir kalbos el. paslaugų sričiai. ES struktūrinės paramos lėšomis 2007-2013 m. suskaitmeninta ir viešai prieigai pateikta daugiau kaip 650 tūkst. kultūros paveldo objektų.
2007-2013 metais buvo įgyvendinti ir intelektualių transporto sistemų projektai, skirti geresniam krovinių srautų valdymui, skirtingų transporto rūšių valdymui, maršrutų planavimui ir kt. Ši sritis bus aktyviai plėtojama ir toliau, siekiant palengvinti susisiekimą, mažinti avaringumą keliuose, prisidėti prie aplinkos apsaugos iniciatyvų.
Didinant viešųjų pirkimų skaidrumą ir efektyvumą, nemaža pažanga Lietuvoje pasiekta el. ir centralizuotų viešųjų pirkimų plėtros srityje. Palyginimui, el. viešųjų pirkimų skaičius nuo 2009 iki 2012 metų išaugo 47 proc. (sudarė daugiau nei 83 proc. visų tais metais paskelbtų pirkimų).
Kas mūsų dar laukia?
Nors šuolis šioje srityje pastebimas jau dabar, tačiau iki 2020-ųjų dar bus įgyvendintas dar ne vienas grandiozinis projektas. Šiuo metu jau kuriama išmanioji mokesčių administravimo sistema (i.MAS). Jos tikslas – mažinti administracinę naštą mokesčių mokėtojams, didinti mokesčių mokėtojų pajamų apskaitymą, mokesčių surinkimą ir VMI veiklos efektyvumą, diegiant išmaniąsias elektronines paslaugas ir perkeliant mokesčių mokėtojų ūkinių operacijų duomenų rinkimą, tvarkymą, valdymą ir teikimą į elektroninę erdvę.
Susisiekimo ministerijos patvirtntame preliminariame prioritetinių el. paslaugų ir joms kurti skirtų sprendimų sąraše skelbiama 15 projektų, kurie, tikėtina, bus įgyvendinti iki 2020 metų. Tarp jų – gyventojų registro modernizavimas ir susijusių elektroninių paslaugų kūrimas (vykdytojas – Registrų centras), pažangių elektroninių paslaugų, susijusių su statybos dokumentų išdavimu ir statybos valstybine priežiūra, plėtra (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija), el. paslaugų, skirtų fiziniams ir juridiniams asmenims ikiteisminio tyrimo vykdymo metu, sukūrimas (Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM), Švietimo vartų sukūrimas (Švietimo ministerija).
Šiuo laikotarpiu daug dėmesio ir toliau bus skiriama Lietuvių kalbos informacinėse technologijose sprendimams ir jų pagrindu kuriamų el. paslaugų plėtrai. Tarp prioritetinių projektų – mašininio vertimo sistemų ir lokalizavimo paslaugų tobulinimas ir plėtra (vykdytojas – VU), Lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos plėtra (Lietuvių kalbos institutas), Lietuvių kalbos teksto sintaksinės-semantinės analizės informacinės sistemos viešųjų paslaugų vystymas (VDU).
Taip pat toliau bus aktyviai įgyvendinamos Skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo ir išsaugojimo programos priemonės. Pavyzdžiui, bus suformuotas skaitmeninis LRT saugomo audiovizualinio, garso ir foto paveldo archyvas, kuris papildytas televizijos, naujienų ir radijo archyvų skaitmenintu turiniu. Taip pat bus sukurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpį reprezentuojantys vartai, sudaryta geresnė prieiga prie LKD Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijų. Tai tik maža dalis projektų, kurie padės kultūrinį paveldą padaryti prieinamesnį visuomenei – skaičiuojama, kad vien šios srities projektams įgyvendinti reikės per 33 mln. eurų. Didžioji dalis tam reikalingų lėšų bus skirta iš ES fondų.
