Remiantis naujausia agentūros ataskaita, 2017 metais pramoninė oro tarša visuomenei atsiėjo nuo 277 mlrd. iki 433 mlrd. eurų.
„Tai atitinka maždaug 2 ar 3 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP) ir yra daugiau nei daugelio atskirų valstybių narių bendra metinė ekonominė produkcija“, – rašoma EAA pranešime.
Nors Europos pramonė padarė „didelę pažangą“ mažindama poveikį aplinkai ir klimatui, „socialinės išlaidos“ ar „išorinės išlaidos“, kuriuos sukelia šio sektoriaus keliama oro tarša, „išlieka didelės“.
Taršos padariniai apima ligas ir ankstyvą mirtį, taip pat ekosistemų, buveinių ir pasėlių prastėjimą.
Remiantis ataskaita, iš daugiau nei 11 tūkst. objektų, pranešančių apie teršalų išmetimą, 211 objektų tenka atsakomybė už pusę visų išlaidų. Daugiausia tokių objektų yra Vokietijoje, JK, Lenkijoje, Ispanijoje ir Italijoje.
ES agentūros teigimu, sveikatai ir aplinkai yra pavojingiausia oro tarša, keliama šiluminių jėgainių, dažniausiai kūrenamų anglimis. Kitas pavojingas taršos šaltinis yra sunkioji pramonė, kuro gamyba ir perdirbimas.
Po jų rikiuojasi lengvesnės pramonės šakos, atliekų tvarkymas, gyvulininkystė ir nuotekų valymas.
Tyrimas rodo, kad tarp 30 labiausiai aplinką teršiančių objektų yra 24 šiluminės elektrinės, iš kurių 15 yra įsikūrusios Vakarų Europoje, iš jų septynios – Vokietijoje.
Viena taršiausių gamyklų yra Lenkijoje, dar keturios – Vokietijoje.
Nepaisant nedidelių padėties pagerėjimų, „oro tarša vis dar kelia didelį pavojų europiečių sveikatai“, praėjusią savaitę perspėjo agentūra, nes smulkių kietųjų dalelių, ozono ir azoto oksidų lygis dažnai viršija oro kokybės standartus.
