Pristatydamas EBPO rekomendacijas Lietuvai, organizacijos Lietuvos padalinio vadovas Hansjorgas Blochligeris sako, kad šalies viešosios investicijos vis dar yra labai žemo lygio.
„EBPO vietos valdžios institucijos paprastai sudaro vidutiniškai dvi trečiąsias investicijų, o Lietuvoje – 40 proc., taigi, daug mažiau. (...) Daugiau vietos lygio kokybiškų investicijų prisidėtų prie bendro ekonomikos augimo“, – nuotoliniame pristatyme sakė H.Blochligeris.
Daugiau vietos lygio kokybiškų investicijų prisidėtų prie bendro ekonomikos augimo, – sakė H.Blochligeris.
EBPO vyresnioji analitikė Camila Vammalle teigė, jog Lietuvos savivaldybės turi mažai pajėgumų generuoti fiskalinį savarankiškumą bei didinti viešąsias investicijas ir išlaidas, taip pat mažai galimybių sutaupyti.
„Lietuvos vietos valdžios institucijos gebėjimai skolintis labai apriboti, labai griežtomis fiskalinėmis taisyklėmis ir dėl to trūksta gebėjimų ir pajėgumų generuoti pakankamai pajamų“, – renginyje teigė C.Vammalle.
EBPO rekomenduoja Vyriausybei suvienodinti taisykles, atsisakyti grynojo skolinimosi limito bei atskirti einamąsias ir kapitalo sąskaitas.
Ji taip pat teigia, kad didinant savivaldybių pajamas, joms reikėtų perduoti nekilnojamojo turto mokestį už gyvenamuosius objektus, leisti nustatyti papildomą gyventojų pajamų mokesčio tarifą, atitinkamai sumažinant nacionalinį pajamų mokestį.
C.Vammalle taip pat sakė, kad viešųjų investicijų kokybei turi įtakos planavimo gebėjimai, tačiau savivaldybėms trūksta lankstumo, yra administracinių iššūkių.
Finansavimas labai suskaidytas, nėra institucijos, kuri būtų besispecializuojanti skolintis, – sakė C.Vammalle.
„Finansavimas labai suskaidytas, nėra institucijos, kuri būtų besispecializuojanti skolintis. Savivaldybių finansavimas labai fragmentuotas, siaurai apibrėžtas, yra telkiamasi ties tams tikrais projekto požymiais, o ne koordinavimu ir galvojimu apie ilgalaikius planus. Tai turi įtakos tiek investicijų kokybei, tiek ir kiekybei“, – sakė analitikė.
Pasak jos, kelios savivaldybės galėtų apjungti paslaugas ir bendradarbiauti, o sutaupytas lėšas jos galėtų atsidėti į savo biudžetą ir nereikėtų jų gražinti, pavyzdžiui, Finansų ministerijai.
EBPO taip pat siūlo sukurti tam tikrą platformą, kurioje savivaldybės galėtų informuoti viena kitą apie potencialius bendrus projektus, dalintis informacija, gerąja praktika.
Finansų ministerija nusivylė ataskaita
Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius teigė esantis nusivylęs EBPO ataskaita. Pasak jo, ataskaitoje yra nemažai neteisingų teiginių ir rekomendacijų, kuriomis siūloma didinti investicinį savivaldybių pajėgumą.
Jis pabrėžė, kad Lietuvoje galiojančios fiskalinės taisyklės nėra griežtesnės nei šalyse, su kuriomis EBPO lygino Lietuvą – Danijoje, Suomijoje, Airijoje ar Naujojoje Zelandijoje.
Ataskaitoje užsipuolamos savivaldybių fiskalinės taisyklės kaip būdamos griežtesnės nei lyginamosiose šalyse, – teigė R.Kasperavičius.
„Manau, kad ataskaitoje užsipuolamos savivaldybių fiskalinės taisyklės kaip būdamos griežtesnės nei lyginamosiose šalyse. Priežastis, kodėl yra mažai investicijų, yra ta, kad viskas priklauso nuo to, koks yra bendras Vyriausybės surinktas mokesčių lygis. Lyginamosiose šalyse mokesčių surenkama daug, net ir Airijoje, mokesčių surenkama daugiau, o Lietuvoje mes turime mažiausias pajamas iš mokesčių surenkamas savivaldybių“, – renginyje teigė R.Kasperavičius.
Anot jo, jeigu savivaldybės įgyvendintų rekomendacijas, tai būtų neproduktyvu, jos skolintųsi su aukštomis palūkanomis, padidintų bendras savivaldybių išlaidas ir apskritai reikštų mažesnį investicijų lygmenį.
„Esu labai nusivylęs ataskaita“, – sakė R.Kasperavičius.
