EBPO duomenimis, Lietuvos (PF) reali investicijų grąža pernai siekė 16,6 proc. Antroje vietoje buvo Belgijos PF (15,6 proc.), trečioje – Nyderlandų(13,8 proc.), tuo metu Latvijos ir Estijos PF investicijų grąža buvo atitinkamai 7,7 ir 6,6 procento.
Pasak EBPO atstovo Romaino Despalins'o, atsakingo už pensijų ir draudimo statistiką, pernai PF pasiekė teigiamus investavimo rezultatus beveik visose šalyse, o tai lėmė vertybinių popierių rinkų atsigavimas po nuosmukio 2018 metų ketvirtąjį ketvirtį.
„Lietuvos pensijų fondai labai sėkmingai išnaudojo situaciją vertybinių popierių rinkose, nes maždaug 75 proc. jų turto yra tiesiogiai ar netiesiogiai investuota į akcijas. EBPO šalyse į akcijas didesnę turto dalį yra investavę tik Lenkijos pensijų fondai“, – antradienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė R.Despalins'as.
EBPO duomenimis, Lietuvos PF turtas pernai padidėjo 24,9 proc., iš EBPO narių pernai sparčiau augo tik Turkijos, kuri nuo 2017 metų pradėjo taikyti automatinį įtraukimą į privatų pensijų kaupimą, PF turtas – 37,3 procento. Latvijoje ir Estijoje PF turto augimas siekė atitinkamai 21,2 proc. ir 20,7 procento.
Iš visų EBPO vertintų šalių, sparčiausias turto augimas fiksuotas Armėnijoje – 58,2 procento. Anot R.Despalins'o, šios šalies PF turto spartų augimą lėmė tai, kad privalomo kaupimo pensijų fonduose sistema Armėnijoje pradėta taikyti tik nuo 2014 metų.
Pasak Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovo Tado Gudaičio, 2019 metai dėl geros situacijos finansų rinkoje visiems buvo geri, todėl tokia aukšta pozicija EBPO vertinamų šalių sąraše reiškia labai daug.
„Šis įvertinimas pats svarbiausias daugiau kaip 1 mln. Lietuvos gyventojų, už kurių pensijų santaupų valdymą esame atsakingi. Diskutuojant dėl to, ar Lietuvos antros pensijų pakopa yra pakankamai subalansuota, nepriklausomo arbitro vertinimas įgauna dar didesnę reikšmę. Tai, kad Lietuva išsiskyrė vienos įtakingiausių Pasaulio ekonominių organizacijų vertinimuose, yra neabejotinai didelis pasiekimas“, – teigė T.Gudaitis.
Pasak jo, geriems Lietuvos PF investavimo rezultatams įtakos turėjo tai, kad po reformos pernai jie pradėjo dirbti kaip gyvenimo ciklo fondai.
„Perėjimas prie gyvenimo ciklo fondų, kurių investavimo rizika dinamiškai mažinama kartu su kaupiančiojo amžiumi, suteikė Lietuvos antrai pensijų pakopai naują kvėpavimą. Finansų rinkos yra labai dinamiškos, todėl tampresnis investavimo rizikos susiejimas su kaupiančiojo amžiumi padeda pasiūlyti efektyviausią pensijų santaupų valdymo strategiją“, – sakė T.Gudaitis.
Pasak jo, Lietuvoje dirbantys ir pensijų sistemoje sau papildomai pensijai kaupiantys gyventojai yra santykinai jaunesni, lyginant su išsivysčiusiomis Vakarų pasaulio šalimis, todėl bendra investicijų dalis nukreipta į akcijas yra didesnė nei tose šalyse, kuriose nėra įsteigti gyvenimo ciklo fondai ar kaupiantieji yra pasirinkę santykinai mažiau rizikingas investicijas.
R.Despalins'o teigimu, 2020 metai dėl koronaviruso krizės bus sudėtingi visų šalių PF sistemoms. Prognozuojama, kad EBPO šalių PF turtas per šių metų pirmąjį ketvirtį galėjo sumažėti apie 8 procentais. Tačiau, anot jo, pensijų kaupimas yra ilgalaikis procesas, todėl net ir krizės metu yra svarbu toliau skirti lėšas pensijų kaupimui, nes rinkos anksčiau ar vėliau atsigaus.
LIPFA duomenimis, nuo gyvenimo ciklo fondų principu veikiančių pensijų fondų įsteigimo pradžios 2019 metų sausį iki šių metų balandžio pabaigos, jie skaičiuoja bendrą teigiamą 9,3 proc. grąžą. Balandžio 30 dieną gyventojų pensijų fonduose sukauptas turtas sudarė 3,664 mlrd. eurų.
Vidutinė Lietuvos PF metinė grąža 2004-2019 metais siekė 5,4 proc., tuo metu vidutinė metinė infliacija šiuo laikotarpiu buvo 2,9 procento.
Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos antra pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.
