2010–2020 m. Lietuva pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą vienam gyventojui buvo antroje vietoje.
„Nedaug šalių pavyko pasiekti tokių gerų rezultatų kaip Lietuvai. Iš 38 EBPO stebimų šalių Lietuva yra antroje vietoje pagal augimo tempus po Airijos. Ji yra vadinama keltų tigru, Lietuvą irgi galime vadinti Baltijos tigru, kalbant apie augimo konvergenciją“, – pristatydamas apžvalgą sakė A.Pereira.
Tiesa, jis pastebėjo, kad dėl Ukrainoje kilusio karo visas pasaulis susiduria su iššūkiais, ekonomikos augimas lėtėja, o infliacija auga.
„Infliacija nemažai šalių padidėjo po pandemijos, nes susidūrėme su tiekimo grandinės sutrikimais. Bet karas pakylėjo infliaciją į kitą lygį, ją stipriai padidino, pakilo energijos kainos, maisto kainos“, – nurodė EBPO vyriausiasis ekonomistas.
Jis sutiko, kad nors Lietuvoje didėja našumas ir atlyginimai, dėl aukštos infliacijos perkamosios galios augimas gali būti pristabdytas.
A.Pereira pristatė ir Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Pasak jo, šiais metais šalies BVP turėtų augti 1,6 proc., o kitąmet – 1,3 proc.
„Situacija tikrai yra gera. Gal ne nuostabi, bet tikrai nebloga, palyginti su kitomis šalimis“, – pažymėjo A.Pereira ir pridūrė, kad ES ekonomika 2023 m. turėtų augti 0,3 proc., o Vokietijos BVP – smukti.
Tuo metu nedarbo lygis Lietuvoje šiemet turėtų siekti 5,8 proc., o 2023 m. – 6,5 proc.
Kaip vieną iš geresnių tendencijų A.Pereira paminėjo neto migracijos duomenis. Šie rodo, kad per pastaruosius kelerius metus į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių nei emigruoja.
„Tikrai galite didžiuotis, nes pritraukiate žmones parvažiuoti atgal“, – tvirtino jis.
Esame viena iš sparčiausiai senstančių visuomenių
Tiesa, Lietuva susiduria ir su problemomis, viena jų – sparčiai senstanti visuomenė.
„Lietuvos visuomenė sensta greitai. Iš esmės tai gerai, nes reiškia, kad gyvename ilgiau. Šiuo metu labiausiai auga šimto metų amžiaus sulaukusių žmonių grupė. Tai yra smagu, tačiau tai atneša papildomų sąnaudų, rūpinantis žmogumi iki senyvo amžiaus. Manau, tiek Finansų ministerija, tiek kitos ministerijos galvoja apie pasekmes“, – teigė A.Pereira.
Jis akcentavo, kad nereikėtų suprasti jo neteisingai – gerai, kad žmonės gyvena ilgiau, tačiau finansų, pensijų ir švietimo sistemoms tai atneš iššūkių.
Nors šiuo metu Lietuvos fiskalinė kontrolė yra gera, ateityje, pasak A.Pereiros, gali kilti sunkumų.
„Kalbant apie skolos tvarumą, jei neįgyvendinsite reformų, nesilaikysite fiskalinio atsargumo, bus problemų. Dabar turite gerą fiskalinę kontrolę, BVP puikiai atrodo, bet su senstančia visuomene ir be reformų problemų iškils. Reikia elgtis labai atsargiai“, – įspėjo A.Pereira.
Pasak jo, reikėtų įgyvendinti reformas, leisiančias žmonėms ilgiau išlikti darbingo amžiaus, atnaujinti žinias.
„Reikia investuoti į sveikatą, švietimą, kad susidorotume su didžiausiais iššūkiais – skaitmenizacija, senstančia visuomene ir klimato kaita“, – pažymėjo jis.
Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad Lietuvos darbo rinką aktyviai papildė nuo karo pabėgę ukrainiečiai. Apskritai užsieniečių integracija į šalies darbo rinką, politikės teigimu, vyksta gan efektyviai.
„Kai kalbame apie vyresnių žmonių išlaikymą darbo rinkoje, tam yra daromi sprendimai dėl mokymosi visą gyvenimą, kad žmonės prisitaikytų prie pokyčių ir neišeitų į pensiją ganėtinai anksti. Kita grupė sprendimų – sveiko gyvenimo trukmė, kad žmonės ilgiau galėtų dirbti ir išlikti sveiki, sumažinant kaštus, kurie yra reikalingi jų sveikatos apsaugai“, – sakė G.Skaistė.
Tarp mokestinių pakeitimų, kurių Lietuvai reikėtų imtis, A.Pereira paminėjo lengvatų skaičiaus mažinimą.
Lengvatų tolimesnis taikymas gal ir yra laikinai pateisinamas, bet svarbu, kad tai neužsitęstų, kad greičiau sugrįžtume į normalų gyvenimo tempą.
„Lengvatų tolimesnis taikymas gal ir yra laikinai pateisinamas, bet svarbu, kad tai neužsitęstų, kad greičiau sugrįžtume į normalų gyvenimo tempą. Svarbu apriboti lengvatas ir išimtis“, – nurodė A.Pereira.
Jis nepatikslino, kokias lengvatas turi omenyje.
Tuo metu G.Skaistė sakė, kad pajamų surinkimą galėtų pagerinti šešėlinės ekonomikos ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkio mažinimas.
„Tai padėtų surinkti daugiau mokesčių į biudžetą nekeičiant mokestinių tarifų“, – nurodė ministrė.
Tarp kitų rekomendacijų Lietuvai EBPO atstovas paminėjo tai, kad parama verslui ir gyventojams dėl aukštų energijos kainų turėtų būti itin taikli, valstybės skolos lygis turėtų grįžti į tvarų lygį, o savivaldybėms reikėtų užtikrinti didesnį finansinį savarankiškumą. Taip pat reikėtų labiau apmokestinti taršą.