Sprendimas pateisino prognozes rinkoje.
Refinansavimo palūkanų norma palikta aukščiausiame nuo 2001-ųjų lygyje – 4,5 procento. Indėlių palūkanų norma lieka 4,0 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – 4,75 proc. dydžio.
Euro zonos pinigų politikos formuotojai 15 mėnesių trukusį jos griežtinimą rekordine sparta nutraukė pernai spalį, bazinių palūkanų nepakeitė ir per paskutinį praėjusiais metais pasitarimą gruodį.
Nors pastaraisiais mėnesiais gerokai sumenkę infliacijos rodikliai euro zonoje tebėra aukščiau užsibrėžto tikslo, jų didėjimo riziką stiprina geopolitinė įtampa, įskaitant dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose, ECB bus priverstas anksčiau nei vėliau mažinti smarkiai išaugusias skolinimosi išlaidas, kad padėtų stringančiai ekonomikai atsigauti.
Anot „Trading Economics“ kalbintų analitikų, tikėtina, jog pirmasis toks žingsnis bus žengtas balandį arba birželį, o per visus šiuos metus bazinės palūkanos euro zonoje gali būti apkarpytos 1,3 procentinio punkto.
Tuo tarpu ECB vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) po ketvirtadienio posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad diskutuoti apie palūkanų mažinimą kol kas per anksti.
„Mes sutariame, kad dar per anksti kalbėti apie normų mažinimą“, – sakė ji.
Kartu ECB vadovė pažymėjo, jog neatsisako praėjusios savaitės savo pareiškimo apie galimą palūkanų mažinimą šių metų vasarą.
Viešėdama Pasaulio ekonomikos forume Davose Ch. Lagarde tokią įvykių raidą pavadino „tikėtina“.
