Daugelis ekonomistų mano, jog ECB vadovė Christine Lagarde birželio 4 dieną paskelbs apie kovą pradėtos įgyvendinti specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP) apimties padidinimą.
Iš šios programos, kurios apimtis šiuo metu sudaro 750 mlrd. eurų, ECB jau išleido daugiau kaip 210 mlrd. eurų, taigi, jeigu pirkimo tempas nesulėtės, visos programos lėšos bus išnaudotos jau spalio mėnesį, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“.
„Jau yra akivaizdu, kad 750 mlrd. eurų apimties nepakanka“, – pažymėjo Italijos banko „UniCredit“ vyriausiasis ekonomistas Erikas Nielsenas.
ECB greičiausiai padidins SPPP apimtį 500 mlrd. eurų, taigi bendra išteklių, kuriuos centrinis bankas skyrė ekonomikos palaikymui, suma priartės prie 1,5 trln. JAV dolerių, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“.
Be SPPP, ECB toliau įgyvendina dar prieš krizę pradėtą turto pirkimo programą, kurios apimtis kovą buvo padidinta 120 mlrd. eurų.
„SPPP apimties padidinimas 500 mlrd. eurų įrodys, kad ECB yra pasiryžęs ekonomiką aktyviai skatinti ir kitąmet“, – pažymėjo finansinių paslaugų bendrovės „Jefferies“ ekonomistas Marcelas Alexandrovichius.
„Jeigu Ch.Lagarde ir jos komanda suderins SPPP apimties padidinimą 500 mlrd. eurų, tai visiems parodys, jog Europa yra pasirengusi panaudoti paketą priemonių, galinčių paremti ekonomikos atsigavimą. Jeigu to neįvyks, bus galima kalbėti apie prarastą galimybę“, – pareiškė investicijų ir konsultacijų bendrovės „Evercore ISI“ pirmininko pavaduotojas Krishna Guha, kurį cituoja agentūra „Dow Jones“.
Ch.Lagarde anksčiau sakė, jog ECB „prireikus nedvejodamas pakoreguos SPPP apimtį, trukmę ir sudėtį“.
Birželio 2 dieną ECB paskelbti duomenys parodė, jog pagrindiniu naujosios turto pirkimo programos naudos gavėju tapo Italija, kuri labiausiai euro zonoje nukentėjo nuo koronaviruso pandemijos.
Nuo kovo iki gegužės mėnesio ECB pagal SPPP įsigijo Italijos vyriausybės vertybinių popierių už 37,4 mlrd. eurų ir ši suma 8,1 mlrd. eurų viršija sumą, kurią ECB būtų turėjęs išleisti šios šalies vertybinių popierių pirkimui pagal jai tenkančią euro zonos ekonomikos dalį.
Tuo tarpu Prancūzijos vertybinių popierių buvo įsigyta už 23,6 mlrd. eurų ir ši suma yra 11,7 mlrd. eurų mažesnė už sumą, kurią ECB būtų turėjęs išleisti Prancūzijos obligacijų pirkimui, jeigu pirktų vertybinius popierius proporcingai Prancūzijai tenkančiai euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP) daliai.
Be to, euro zonos centrinis bankas, nukrypęs nuo taisyklės nepirkti neinvesticinio reitingo obligacijų, pirmą kartą nuo 2012 metų įsigijo Graikijos vyriausybės obligacijų, kurioms išleido 4,7 mlrd. eurų.
Kai kurie ekspertai baiminasi, jog Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo neseniai priimtas sprendimas, kuriame teismas nustatė, jog, 2015 metais pradėjęs įgyvendinti 2,2 trln. eurų vertės kiekybinio skatinimo programą, ECB viršijo savo įgaliojimus, gali apriboti euro zonos centrinio banko galimybes didinti kiekybinio skatinimo apimtį.
Teismas Vokietijos vyriausybei ir parlamentui gegužę nurodė „imtis aktyvių priemonių“ prieš šios programos įgyvendinimą jos dabartine forma.
Bundesbankui – Vokietijos centriniam bankui – buvo nurodyta per tris mėnesius nutraukti dalyvavimą šioje programoje, jeigu ECB negalės įrodyti, jog, imdamasis kiekybinio skatinimo, veikė „proporcingai“ savo tikslams.
Tačiau Ch. Lagarde, komentuodama teismo sprendimą, pareiškė, kad jis nesutrukdys ECB, kuris, kaip ir kiti centriniai bankai, koronaviruso pandemijos sąlygomis „turi viršyti įprastų priemonių ribas ir imtis išskirtinių priemonių“.
Vokietijai ECB vykdomojoje valdyboje atstovaujanti Isabel Schnabel interviu britų verslo dienraščiui „The Financial Times“ praėjusį mėnesį sakė, jog ECB neskirs dėmesio Vokietijos teismo sprendimui, nes mano, jog šią problemą spręs Bundesbankas.
Verslo pasitikėjimo indeksai ir įvairūs rodikliai – nuo elektros energijos vartojimo iki transporto srautų – rodo, kad, euro zonai laipsniškai atšaukiant dėl koronaviruso pandemijos kovą nustatytus apribojimus, ekonominis aktyvumas regione pamažu atsigauna.
Tačiau aktyvumo lygis tebėra gerokai mažesnis negu prieš pandemiją ir dauguma ekonomistų mano, jog po staigaus nuosmukio euro zonoje prasidės laipsniškas atsigavimas, kuris tęsis dvejus ar trejus metus, o ne spartus kilimas.
Tad manoma, jog ECB ketvirtadienio posėdyje greičiausiai pablogins euro zonos ūkio plėtros 2020 metais prognozę.
Kovo mėnesį euro zonos centrinis bankas šiemet tikėjosi 0,8 proc. ūkio prieaugio, tačiau padėtis nuo to laiko iš esmės pasikeitė.
Ch. Lagarde praėjusią savaitę pareiškė, jog euro zonos BVP šiemet, jos vertinimais, gali sumažėti 8–12 proc., o toks nuosmukis būtų didžiausias euro zonos istorijoje.
Kritus energijos kainoms, metinė infliacija euro zonoje gegužę sumažėjo iki 0,1 proc. ir buvo mažiausia nuo 2016 metų birželio.
Dėl to ECB ketvirtadienį greičiausiai pablogins ir infliacijos prognozę.
Kovo mėnesį centrinis bankas prognozavo, jog infliacija bendros valiutos bloke šiemet sudarys 1,1 procento.
Pagrindinės palūkanų normos šiame posėdyje, kaip manoma, nebus pakeistos, tačiau Ch. Lagarde greičiausiai vėl paragins euro zonos šalis didinti biudžeto lėšomis finansuojamas ekonomines paskatas.
Europos Komisija gegužės pabaigoje pristatė precedento neturintį paramos regiono ekonomikai planą, kuriame numatyta Europos Sąjungos šalių atsigavimui po krizės, kurią sukėlė koronaviruso pandemija, skirti subsidijų ir paskolų už 750 mlrd. eurų.
Tačiau ši programa tik šiek tiek sumažins spaudimą ECB, kuris dabartinės krizės sąlygomis liks pagrindiniu euro zonos ekonomikos ramsčiu, pažymi ekspertai.
