„ECB ekspertų atliktas modeliavimas parodė, kad jau per pirmus metus po muitų tarifų pasikeitimo pasaulio prekybos prekėmis apyvarta galėtų sumažėti iki 3 proc., o pasaulio BVP – iki 1 proc.“, – pareiškė jis Italijos Černobijaus mieste surengtame renginyje.
ECB ekonomistai savo skaičiavimus atliko remdamiesi scenarijumi, pagal kurį Jungtinės Valstijos visam importui taikomus muitus padidintų 10 procentinių punktų, o šalies prekybos partneriai imtųsi tokių pat priemonių.
„Pagal tokį scenarijų pasaulio ekonomikai ir visų pirma ekonomikai, kuri pirmoji padidintų muitus, būtų padarytas reikšmingas neigiamas poveikis“, – pareiškė B. Coeure.
JAV BVP po vienerių metų būtų 2,5 proc. mažesnis negu tuo atveju, jeigu nebūtų nustatyta jokių naujų muitų, parodė ECB skaičiavimai. 2009 metais, per pasaulinę ekonomikos krizę, JAV ekonomika smuko beveik 2,8 procento.
„Sumažėtų ir euro zonos BVP, bet ne tiek, kiek JAV bendrasis vidaus produktas“, – pažymėjo ECB vykdomosios valdybos narys.
Anksčiau šiais metais JAV prezidentas pareiškė, jog nustatys didelius muitus importuojamam plienui ir aliuminiui.
Kinija savo ruožtu paskelbė, jog nustatys muitus importuojamiems vaisiams, kiaulienai ir tam tikrų kitų JAV prekių importui, kurio vertė pernai sudarė 3 mlrd. JAV dolerių.
Vašingtonas po to paskelbė, jog nustatys muitus 50 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškų prekių importui.
Reaguodamas į tai, Pekinas pažadėjo nustatyti tokius pat muitus tokios pat vertės importui iš JAV.
O ketvirtadienį D. Trumpas JAV prekybos atstovui Robertui Lighthizeriui liepė įvertinti galimybes nustatyti muitus dar 100 mlrd. JAV dolerių vertės importui iš Kinijos.
Pekino ir Vašingtono ginčai dėl prekybos sukrėtė viso pasaulio finansų rinkas.
Svyravimai akcijų rinkoje „atrodo didesni negu turėtų būti, atsižvelgiant į tiesioginį ekonominį priemonių, apie kurias iki šiol buvo paskelbta, poveikį“, pažymėjo B. Coeure.
„Rinka, regis, nujaučia atsakomųjų priemonių poveikį... nuogąstavimai dėl „prekybos karo“ dar padidino kintamumą, kurį stebėjome anksčiau šiais metais“, – pareiškė ECB atstovas.
B.Coeure pripažino, kad pastaraisiais dešimtmečiais vykusi prekybos plėtra, dėl kurios pasaulyje pagerėjo gyvenimo lygis ir padidėjo bendras pasaulio BVP, buvo naudinga ne visiems.
Vis dėlto „atsisakyti globalizacijos būtų neteisinga“, kadangi tai „tik paskatintų didesnę nelygybę, nes pakiltų importo kainos, pabrangtų prekės ir sumažėtų realiosios pajamos“, įspėjo jis.
Dar svarbiau yra tai, kad „tai paskatintų nepasitikėjimą tarp valstybių, taigi tarptautinė padėtis taptų dar nestabilesnė“, pažymėjo B.Coeure.
Užuot skatinusios įtampą prekyboje, vyriausybės turėtų formuoti „tikslingą politiką, kuria jų piliečiams būtų užtikrinami sąžiningesni rezultatai“, mano jis.
