Pateikdamas pesimistinę bendros valiutos zonos prognozę, centrinis bankas pažymėjo, kad „padidėjo tikimybė, jog praėjusiais metais prasidėjęs ekonomikos augimo sulėtėjimas užsitęs ilgiau, nei buvo tikėtasi anksčiau.“
ECB perspėjo, kad dabartinės rizikos yra „skvarbesnės“ ir dėl to gali blogėti bloko augimo prognozė.
Kalbėdami apie nedžiuginančias perspektyvas, centrinio banko atstovai pažymėjo, kad skatinamųjų priemonių paketas galėtų duoti veiksmingesnių rezultatų nei atskiros priemonės.
„ECB yra susirūpinęs – tai yra pagrindinė žinia“, – pažymėjo Nyderlandų banko ING analitikas Carstenas Brzeski.
ECB vadovas Mario Draghi po pasitarimo leido suprasti, jog bankas gali imtis naujų pinigų politikos švelninimo priemonių ir dar labiau sumažinti palūkanų normas, kad suaktyvintų lėtą ekonomikos augimą ir paskatintų atkakliai nekylančios infliacijos didėjimą.
Po liepos mėnesio posėdžio ekonominė padangė ir toliau niaukėsi, o didžiausią ekonomiką bloke turinti Vokietija, kaip prognozuojama, trečiąjį ketvirtį gali smukti į recesiją.
Oficialūs šį mėnesį paskelbti duomenys parodė, kad 19 narių turinčios euro zonos ekonomika, 2019 metų pirmąjį ketvirtį augusi 0,4 proc., antrąjį ketvirtį augo vos 0,2 procento.
Už bloko ribų stiprų nerimą kelia JAV protekcionizmo pastangos, besivystančių rinkų silpnumas ir geopolitinės rizikos.
Problemų gali būti sulaukta ir iš kitos Lamanšo sąsiaurio pusės, nes tikimybė, kad „Brexit“ įvyks nepasiekus susitarimo, išaugo po to, kai Jungtinės Karalystės ministro pirmininko pareigas pradėjo eiti Borisas Johnsonas.
Didėjant nerimui dėl recesijos, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiūlė Vakarų šalims, įskaitant Vokietiją, šį savaitgalį vyksiančiame didžiojo septyneto (G7) susitikime aptarti būdus, kaip paskatinti savo šalių ekonomiką.
Kitas ECB posėdis įvyks rugsėjo 12 dieną.
