Vartotojų kainos kyla visoje euro zonoje ir kitose šalyse, skatinamos didelių energijos sąnaudų, kai Rusijai iš esmės sustabdė dujų tiekimą į Europą, po Maskvos invazijos į Ukrainą.
„Energetinis šokas, kurį patiriame, yra didžiulis“, – antradienį interviu austrų laikraščiui „Der Standard“ kalbėjo Ph.Lane'as.
„Labiausiai nukenčia neturtingiausi mūsų visuomenės nariai“, – pažymėjo ekonomistas.
Pasak jo, vyriausybės turi remti tuos, kurie kenčia labiausiai, todėl kyla klausimas, ar tokia parama turėtų būti finansuojama didinant mokesčius.
„Tai gali būti didesni mokesčiai daugiau uždirbantiems arba pramonės šakoms ir įmonėms, kurios yra labai pelningos, nepaisant energijos krizės“, – pridūrė jis.
Ph.Lane'o teigimu, mokesčių didinimas turi mažesnį poveikį infliacijai, nei padidinus valstybės deficitą suteikiant paramą.
ECB pirmininkė Christine Lagarde šią savaitę pažymėjo, kad centrinis bankas remia tikslines priemones, skirtas padėti labiausiai pažeidžiamiems namų ūkiams.
Idėja didinti mokesčius daug uždirbantiems jau populiarėja euro zonoje.
Ispanija praėjusią savaitę paskelbė nuo kitų metų taikysianti laikiną mokestį turtingiausiems 1 proc. gyventojų, kad surinktų lėšų apmokėti infliacijos mažinimo priemones.
Tuo metu buvusi ES narė Didžioji Britanija laikosi kitokio požiūrio – šalies naujoji vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė apie didžiulius mokesčių mažinimus apimantį biudžetą, dėl kurio svaro kursas JAV dolerio atžvilgiu nukrito iki rekordinių žemumų.
ECB šį mėnesį padidino palūkanų normas rekordiniais 75 baziniais punktais, vartotojų kainoms euro zonoje pasiekus istoriškai aukštą lygį, kurį lėmė sparčiai išaugusios energijos kainos po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Bankas antradienį taip pat pranešė, kad rugpjūtį smarkiai išaugo paskolų, kurias euro zonos bankai suteikė įmonėms, skaičius.
