ECB pastaruoju metu palūkanų normas didino tempu, kurį banko vadovė Christine Lagarde yra pavadinusi „sparčiausiu“, siekdamas sumažinti rekordinę infliaciją, kurią lėmė Rusijos karo Ukrainoje išaugintos maisto ir energijos kainos.
Visgi po dviejų iš eilės pagrindinių palūkanų normų padidinimų 75 baziniais punktais, Frankfurte įsikūrusio banko pinigų politikos formuotojai savo paskutiniame 2022 metų susitikime greičiausiai apsiribos kėlimu 50 bazinių punktų.
Paaiškindami tempo sulėtinimą, analitikai teigia, kad politikos formuotojai gali pasiremti naujausiais infliacijos duomenimis, parodžiusiais, kad euro zonoje vartotojų kainų augimas lapkritį pirmą kartą per 17 mėnesių netikėtai sumažėjo iki 10 procentų.
Ankstyva kalėdinė dovana gali „pašalinti būtinybę tęsti didžiulį palūkanų kėlimą“, pažymėjo banko ING ekonomistas Carstenas Brzeski, net jei padidinimas 75 baziniais punktais „vis dar yra svarstomas“.
ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as praėjusią savaitę užsiminė apie ne tokį agresyvų tempą, sakydamas, kad „greičiausiai artėjame prie infliacijos piko“.
Ir nors palūkanų normos turi būti toliau didinimas, kad infliacija būtų grąžinta iki ECB nustatyto 2 proc. tikslo, Ph. Lane'o teigimu, „jau yra daug kas padaryta“.
Pusės procento žingsnis atspindėtų veiksmus, kurį JAV centrinis bankas žengė trečiadienį po keturių ankstesnių padidinimo 75 baziniais punktais.
Šią ECB svarbią savaitę „Swissquote Bank“ analitikė Ipek Ozkardeskaya prognozavo „padidinimą 50 baziniais punktais“, o Anglijos bankas ketvirtadienį greičiausiai pasielgs taip pat.
Lapkričio pradžioje Anglijos bankas paskelbė apie didžiausią per 33 metus palūkanų normų padidinimą, kovodamas su rekordine infliacija, kuri, kaip įspėjo bankas, stumia Didžiąją Britaniją į recesiją, galinčią tęstis iki 2024 metų vidurio.
Recesijos baimė
Viso pasaulio centriniai bankai priversti balansuoti tarp skolinimosi išlaidų didinimo, kad sumažintų infliaciją, ir pastangų nesumažinti paklausos tiek, kad tai sukeltų ekonomikos nuosmukį.
Šiuo metu trys pagrindinės ECB palūkanų normos svyruoja nuo 1,5 iki 2,25 procento.
Kitas banko palūkanų normos keitimas bus grindžiamas naujausiomis ekonominėmis prognozėmis, kurios bus paskelbtos ketvirtadienį, įskaitant pirmąjį 2025 metų infliacijos prognozę.
Naujosios prognozės taip pat greičiausiai parodys, kad euro zonos ekonomika paskutinį 2022 metų ketvirtį ir pirmąjį 2023 metų ketvirtį susitrauks, o tai atitiks techninės recesijos apibrėžimą.
Visgi analitikai sako, kad žiemos nuosmukis gali būti mažesnis, iš dalies dėl to, kad Europos vyriausybės paskyrė didžiulius paramos paketus, kad padėtų namų ūkiams ir įmonėms įveikti energijos krizę.
„Berenberg Bank“ ekonomistas Holgeris Schmiedingas paragino ECB „nepersistengti reaguojant į infliaciją“, perspėdamas, kad tolesnis agresyvus palūkanų normų kėlimas gali padaryti nuosmukį „dar skausmingesnį“.
ECB politikos formuotojai taip pat atidžiai stebės darbo užmokesčio augimą, pasverdami tolesnius žingsnius, nors analitikai teigia, kad „darbo užmokesčio ir kainų spiralė“, kurios buvo baiminamasi, euro zonoje dar neįsigalėjo.
Nepaisant to, Ch.Lagarde popietinėje spaudos konferencijoje gali sulaukti klausimų dėl paties ECB atlyginimų, darbuotojams išreiškė nepasitenkinimą dėl siūlomų infliacijos neatitinkančių atlyginimų padidinimų nuo sausio mėnesio.
