Remiantis naujausiu ECB tyrimu, augantis pensinio amžiaus gyventojų skaičius turi neigiamos įtakos ūkio augimo tempui ir perspektyvai, todėl per artimiausius dešimtmečius ECB vadovybė gali būti priversta laikyti mažesnes palūkanų normas, nei buvo manyta anksčiau.
ECB perspėjo, kad būtina atsižvelgti į demografinių pokyčių poveikį ekonomikai bei patarė euro zonos šalims laipsniškai didinti pensinį amžių, nes pasiūla darbo rinkoje mažėja, o išlaidos pensijoms ir sveikatos apsaugai didėja, rašo „Financial Times“.
Ekonomistai jau anksčiau kalbėjo, kad gyventojų senėjimas – viena iš priežasčių, kodėl palūkanų normos išsivysčiusiose šalyse negrįš į ikikrizinį lygį.
ECB pripažįsta, kad gyventojų senėjimas lėtai veiks palūkanų normas. O laikui bėgant ECB turimų įrankių arsenalas trauksis, jeigu tikslinis infliacijos lygis liks nepakitęs. Ir visai tikėtina, kad bus pasiekta situacija, kai jau nebebus kur daugiau mažinti palūkanų normų.
Tokiu atveju ECB taps vis labiau priklausomas nuo sudėtingesnių įrankių, įskaitant rinkos lūkesčių dėl monetarinės politikos kontrolę skelbiant ateities gaires ir superkant aktyvų.
Šiuo metu ECB palūkanų normos siekia rekordines žemumas: bazinė palūkanų norma yra lygi nuliui, o indėlių norma – minus 0,4 proc. Rinka nesitiki jų didinimo anksčiau nei ateinančių metų vidury. O anksčiau kovą ECB vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis) pareiškė, kad monetarinės politikos normalizavimas bus lėtas ir laipsniškas procesas.
Prognozuojama, kad euro zonos gyventojų skaičius iki 2040 metų išaugs iki 352 mln. žmonių, o iki 2070 metų – iki 345 mln. žmonių. ECB prognozuoja, kad 65 metų ir vyresnių žmonių euro zonoje dalis padidės nuo 20 proc. 2016 metais iki 25,1 proc. 2030 metais ir 29 proc. 2070 metai. O darbingo amžiaus žmonių dalis sumažės atitinkamai nuo 64,8 proc. iki 60,4 ir 56 proc.
