„Ryžtingas vyriausybių atsakas į pandemiją yra labai svarbus siekiant atgaivinti ekonomikos augimą, taigi gali atverti kelią ateityje nustatyti teigiamas palūkanų normas“, – pareiškė ji per trečiadienį Frankfurte įvykusią apskritojo stalo diskusiją.
ECB kelerius pastaruosius metus taikė rekordiškai mažas palūkanų normas. Pavyzdžiui, indėlių norma sudaro minus 0,5 proc., o tai reiškia, jog bankai moka už pinigų saugojimą euro zonos centriniame banke.
Itin mažomis palūkanų normomis siekiama skatinti išlaidas ir investicijas, o kartu ir ekonomikos augimą.
Tačiau bankai skundžiasi, jog tokios palūkanos kenkia jų pelningumui, o Vokietija yra ypač nepatenkinta palūkanų poveikiu santaupoms.
Vokietijai atstovaujanti I. Schnabel pažymėjo, jog neigiamos palūkanų normos didžiąja dalimi atspindi „nepalankias makroekonomines tendencijas, kurios nepatenka į centrinių bankų kompetencijos sritį“. Tačiau ji pabrėžė, jog vyriausybės galėtų paskatinti sugrįžimą prie didesnių normų, didindamos išlaidas ir investicijas.
ECB ilgą laiką ragino euro zonos vyriausybės paremti jo įgyvendinimą pinigų politiką imantis fiskalinių paskatų.
Tačiau plačiai atverti pinigines Europos sostines privertė tik koronaviruso pandemija. Vien Vokietijos vyriausybė pradėjo įgyvendinti 130 mlrd. eurų vertės paskatų programą, kuria siekia paspartinti ūkio atsigavimą po pandemijos.