Valdančiosios tarybos nuomone, pasaulio ekonomikos augimui kylanti rizika „krypsta į neigiamą pusę“ ir tai iš dalies lemia galimybė, jog didesni muitai pakenks prekybai. Apie muitų įvedimą plieno ir aliuminio, taip pat tam tikrų kiniškų prekių importui yra paskelbęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Protokole taip pat buvo paminėtas pastaruoju metu sustiprėjęs euras, kuris gali pakenkti eksportui. 2017 metų pabaigoje apie 1,18 JAV dolerio siekęs euro kursas posėdžio metu sudarė 1,24 JAV dolerio, o šį ketvirtadienį – maždaug 1,2330 JAV dolerio.
Tad Valdančioji taryba nusprendė nenustatyti galutinės obligacijų pirkimo programos datos. Šiuo metu numatoma, kad ši kiekybinio skatinimo programa bus tęsiama bent iki rugsėjo pabaigos.
Siekdamas paskatinti infliacijos kilimą, euro zonos centrinis bankas obligacijas perka nuo 2015 metų kovo mėnesio. ECB yra nustatęs tikslinį maždaug 2 proc. infliacijos lygį, tačiau šiuo metu metinė infliacija sudaro tik apie 1,4 procento.
Dėl šios ECB programos taip pat mažėja ilgesnės trukmės palūkanų normos. Be to, ja siekiama užtikrinti, kad bankai turėtų daugiau lėšų, kurias galėtų skolinti įmonėms ir tokiu būdu būtų palaikomas ekonominis aktyvumas.
Tuo tarpu paties banko nustatyta bazinė palūkanų norma ir toliau sudaro rekordinius 0 procentų. ECB yra davęs suprasti, kad ši norma galėtų būti padidinta tik po to, kai bus užbaigta turto pirkimo programa, o tai reiškia, kad tokio sprendimo anksčiausiai būtų galima tikėtis 2019 metais.
Rinkos dalyviai atidžiai vertina ECB posėdžio protokolus, nes kiekybinio skatinimo nutraukimas ir palūkanų normų padidinimas rinkoms ir vartotojams padarys didžiulį poveikį. Vyriausybėms, būsto pirkėjams ir kitiems ilgalaikių paskolų gavėjams teks brangiau skolintis, tuo tarpu indėlininkai gaus didesnę grąžą ir bus lengviau kaupti pensijai.
