Paskutiniame posėdyje ECB padidino normas rekordiniais 0,75 procentinio punkto, siekdamas sumažinti infliaciją, kuri euro zonoje užkopė į neregėtas aukštumas.
Dėl didesnių kainų – o po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios visų pirma brangsta energija – turėtų nuslopti ekonominis aktyvumas ir galbūt galėtų kilti recesija, o tokiu atveju infliacija sumažėtų.
Tačiau ECB valdančioji taryba mano, kad „numatomo ekonominio aktyvumo silpimo nepakaks, kad infliacija reikšmingai sumažėtų“, rašoma rugsėjo 8 dieną įvykusio tarybos posėdžio protokole.
Lėtėjimas „pats savaime negrąžins prognozuojamos infliacijos į [ECB taikomą 2 proc.] tikslinį lygį“, nurodoma protokole.
Jame rašome, kad 25 narius vienijančiai tarybai teko „sudėtinga užduotis: kaip užtikrinti, kad infliacija laiku nusileistų į tikslinį lygį, ir kartu ... nepagilinti ekonomikos nuosmukio“.
Tačiau tarybos nariai aiškino, kad nuogąstavimai dėl ekonomikos augimo neturėtų sustabdyti „reikalingo ryžtingo palūkanų normų didinimo“.
ECB mano, kad „ryžtingai veikiant dabar, būtų galima išvengti būtinybės smarkiau didinti palūkanų normas vėlesniame ekonominio ciklo etape, kai ekonomikos augimas lėtės“, rašoma protokole.
ECB vadovė Christine Lagarde jau yra davusi suprasti, kad euro zonos centrinis bankas ir toliau didins palūkanų normas, siekdamas sumažinti infliaciją 19 valstybių vienijančioje euro zonoje.
Protokolas parodė, kad padidinti normas 75 baziniais punktais paragino „labai daug“ Valdančiosios tarybos narių, nors kai kurie iš jų iš pradžių buvo linkę manyti, kad normas reikėtų padidinti 50 bazinių punktų.
Pasak tyrimų bendrovės „Capital Economics“ ekonomisto Andrew Kenninghamo, protokolas „rodo, kad ECB yra linkęs agresyviai griežtinti [pinigų] politiką, kol dar nėra recesijos“. Jis mano, kad Valdančioji taryba kitame posėdyje, kuris įvyks spalio pabaigoje, gali padidinti normas 100 bazinių punktų.