„Šis baisus įvykis dar labiau didina apdairumo poreikį. Pasaulis tapo tamsesnis, o mūsų žingsniai turėtų būti dar mažesni“, – savo kalboje teigė F.Panetta.
Didelis neapibrėžtumas dėl būsimo infliacijos lygio reiškia, kad ECB turėtų „atsargiai koreguoti politiką“, kad „neuždusintų atsigavimo ir kartu įtvirtintų augimą, siekiant kainų stabilumo“.
Infliacijos tempas pastaraisiais mėnesiais nuolat viršijo prognozes ir sausio mėnesį siekė 5,1 procento.
Tai yra rekordinis lygis bloke nuo 1997 metų, kai pradėti rinkti duomenys, ir gerokai viršija ECB nustatytą infliacijos tikslą – 2 procentus.
Centrinis bankas laipsniškai mažina savo obligacijų pirkimo programą, kuri yra pagrindinė kovos su krize priemonė, naudotą prasidėjus COVID-19 pandemijai.
Didėjant infliacijai, ECB patiria spaudimą spartinti turto pirkimo pabaigą ir paankstinti palūkanų normų didinimą.
Visgi Rusijos ataka prieš provakarietišką kaimynę sukrėtė ekonominį pasitikėjimą, sukeldama abejonių dėl augimo, taip pat padidindama energijos išteklių, tokių kaip dujos ir nafta, kainas, kurios ir taip yra svarbus dabartinio infliacijos šuolio veiksnys.
Pasak F.Panettos, reaguodamas į krizę ECB „imsis visų būtinų priemonių, panaudodamas visas savo priemones pasitikėjimui sustiprinti ir finansų rinkoms stabilizuoti“.