Kaip ir tikėtasi, ECB valdančioji taryba pritarė pasiūlymui nekeisti pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, kuri šiuo metu sudaro rekordinius 0 proc., pranešė euro zonos centrinio banko atstovė spaudai.
Taip pat nebuvo pakeista 0,25 proc. sudaranti palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe. O palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, kaip ir anksčiau, sudaro minus 0,4 proc., ir tai reiškia, kad bankams tenka mokėti už savo indėlius ECB.
Nebuvo pakeista ir turto pirkimo programa, dar vadinama kiekybiniu skatinimu.
„Valdančioji taryba ir toliau mano, kad pagrindinės ECB palūkanų normos dabartiniuose ar žemesniuose lygiuose liks ilgą laiką“, – rašoma ECB paskelbtame pareiškime.
Nebuvo pakeista ir turto pirkimo programa, dar vadinama kiekybiniu skatinimu. Pagal šią programą obligacijų pirkimui iki 2017 metų kovo pabaigos kas mėnesį ir toliau bus išleidžiama po 80 mlrd. Eur. Nuo balandžio ši suma bus sumažinta iki 60 mlrd. JAV dolerių.
Pirkdamas vyriausybių ir įmonių obligacijas, ECB siekia skatinti išlaidas ir investicijas.
Visas šias priemones euro zonos centrinis bankas įgyvendina stengdamasis paspartinti bendros valiutos bloko ekonomikos augimą ir padidinti infliaciją.
Tačiau infliacija euro zonoje gruodį netikėtai šoktelėjo nuo 0,6 proc. mėnesiu anksčiau iki 1,1 proc. (o Vokietijoje ji pakilo net iki 1,7 proc.), taigi ECB pinigų politikos kritikai ėmė vis aktyviau raginti banką pradėti mažinti skatinimo apimtis.
Pavyzdžiui, Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble interviu vokiečių laikraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ praėjusią savaitę pareiškė, jog „galbūt būtų teisinga, jeigu ECB šiemet pradėtų laipsnišką (kiekybinio skatinimo) nutraukimą“.
Rinkos dalyviai dabar laukia ECB vadovo Mario Draghio spaudos konferencijos ir tikisi, kad jis galbūt užsimins apie tai, kokie galėtų būti tolesni euro zonos centrinio banko veiksmai. Visus visų pirma domina tai, kada ECB galėtų pradėti mažinti skatinimo apimtis, rašo „Dow Jones“.
„Manome, kad per spaudos konferenciją M. Draghis pasistengs būti kuo nuobodesnis, – rašoma „Bank of America Merrill Lynch“ parengtoje apžvalgoje. – Kuo nuobodžiau, tuo geriau. Mums reikia garantijų, kad kiekybinis skatinimas bus tęsiamas iki gruodžio, neatsižvelgiant į tai, kokia bus infliacija pirmąjį ketvirtį ar koks bus daromas politinis spaudimas.“
Nors metinė infliacija euro zonoje gruodį buvo didžiausia nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio, jai dar toli iki ECB taikomo tikslinio beveik 2 proc. lygio.
Pasak Austrijos centrinio banko vadovo Ewaldo Nowotny, kainų kilimą daugiausia lemia naftos brangimas.
Prancūzijos centrinio banko vadovas Francois Villeroy de Galhau savaitės pradžioje pareiškė, kad ši žinia ECB nedaro jokio spaudimo ir kad nerimas dėl infliacijos didėjimo yra perdėtas, rašo agentūra „MarketWatch“.
Pasak Austrijos centrinio banko vadovo Ewaldo Nowotny, kainų kilimą daugiausia lemia naftos brangimas.
ECB paskelbus sausio mėnesio posėdžio rezultatus, euro kursas toliau kopia aukštyn ir nuo 1,0630 JAV dolerio trečiadienio vakare Niujorke jau pakilo iki 1,0674 JAV dolerio.
