Banko Valdančioji taryba, turinti 25 narius, pranešė, kad ECB sulėtins mėnesinių obligacijų pirkimų tempą, ekonominei veiklai atsigaunant, o infliacijai spartėjant.
1,85 trln. eurų apimties specialioji pandeminė vertybinių popierių pirkimo programa (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP) yra svarbiausia ECB priemonė, padedanti švelninti koronaviruso krizės poveikį, ir yra skirta išlaikyti pigius kreditus euro zonoje.
„Valdančioji taryba laikosi nuomonės, kad palankios finansavimo sąlygos gali būti išlaikytos, net jei pagal PEPP vykdomo turto pirkimo tempas bus šiek tiek mažesnis nei per pastaruosius du ketvirčius“, – sakoma Frankfurte įsikūrusio banko pranešime.
Visgi ECB nepakeitė programos apimties dydžio ir jos pabaigos datos, numatytos 2022 metų kovo mėnesį.
ECB pabrėžė savo „lankstumą“ remiant euro zonos ekonomiką ir pareiškė esąs „pasirengęs prireikus pakoreguoti visas savo priemones“.
Didžiausia per dešimtmetį infliacija
ECB nuo kovo mėnesio pirko vertybinius popierius „žymiai didesniu“ tempu, palyginti su metų pradžia. Pasak analitikų teigimu, per mėnesį bankas šiam tikslui skyrė maždaug po 80 mlrd. eurų.
Pasak analitikų, kurie tikėjosi programos koregavimo, obligacijų pirkimo tempas per ketvirtąjį ketvirtį gali sumažėti iki 60–70 mlrd. eurų per mėnesį.
Kaip ir buvo galima tikėtis, ECB Valdančioji taryba ketvirtadienį nepakeitė savo itin laisvos pinigų politikos.
Bankas išlaikė 0 proc. siekiančią pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą bei 0,25 proc. palūkanų normą, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe.
Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, išlieka minus 0,5 procento.
Tai reiškia, kad skolintojai moka už perteklinių lėšų laikymą ECB.
Bankas taip pat paliko nepakeistą iki pandemijos galiojusią turto pirkimo schemą, žinomą kaip APP, pagal kurią superka įmonių ir vyriausybės skolas, skirdamas šiam tikslui iki 20 mlrd. eurų per mėnesį.
Šios priemonės ir itin pigios paskolos bankams yra skirtos sumažinti skolinimosi išlaidas, taip skatinant ekonomikos augimą ir didinant infliaciją.
Šios savaitės duomenys parodė, kad euro zonos ekonomika antrąjį ketvirtį augo daugiau, nei tikėtasi – 2,2 proc., šalims švelninant dėl koronaviruso įvestus apribojimus.
Tuo tarpu rugpjūčio mėnesį euro zonos infliacija išaugo iki 3 proc. – aukščiausio lygio per pastarąjį dešimtmetį, paskatinta vienkartinių veiksnių, susijusių su pandemija ir pasauliniu žaliavų ir komponentų, tokių kaip puslaidininkiai, plastikai ir plienas, trūkumu.
Rugpjūčio mėnesio infliacija gerokai viršijo naująjį ECB tikslinį lygį, kuris yra 2 procentai.
ECB vadovė Christine Lagarde kiek anksčiau yra pažadėjusi „peržvelgti“ tai, kas, banko manymu, yra laikinas infliacijos šuolis, o pinigų politikos formuotojai prognozuoja, kad vartotojų kainos prieš nukrisdamos artimiausiais mėnesiais dar labiau pakils.
Bankas taip pat atnaujino savo prognozes, skaičiuodamas, kad euro zonos ekonomika šiais metais ūgtels 5 proc., o ne 4,6 proc. kaip prognozavo anksčiau, tuo tarpu 2022 metų rodiklis sumažintas nuo 4,7 iki 4,6 procento.
2023 metų ekonomikos augimo prognozė liko nepakeista – 2,1 proc., pranešė Ch.Lagarde.
Kalbant apie infliaciją, ECB prognozuoja, kad 2021 metais vartotojų kainos kils 2,2 proc., tačiau kainų šuolis bus laikinas.
„Vidutiniu laikotarpiu infliacija bus gerokai mažesnė nei mūsų 2 proc. tikslas“, – susirinkusiems žurnaistams pranešė banko vadovė.
2022 metais, pasak banko, infliacija sieks 1,7 proc., o 2023-aisiais – 1,5 procento.
„Daugiau infliacijos, daugiau augimo, bet ir daugiau neapibrėžtumo“, – pažymėjo „Berenberg Bank“ ekonomistas Holgeris Schmiedingas.
„Atsižvelgdamas į tai, ECB tikriausiai vis tiek bus priverstas spręsti pagrindinį klausimą – kada pradėti ryžtingai mažinti obligacijų pirkimą?“ – pridūrė analitikas.
Vokietijos valstybinio investicinio banko „KfW“ vyriausioji ekonomistė dr. Fritzi Koehler-Geib teigė konkrečių sprendimų besitikinti „tik gruodį“.
