„Valdančioji taryba imsis visų priemonių, kurių gali imtis pagal savo įgaliojimus, jei to reikės jos tikslui pasiekti. Norėčiau pabrėžti mūsų pasirengimą, norą ir galimybę tai padaryti“, – pareiškė jis spaudos konferencijoje, surengtoje po ECB liepos mėnesio posėdžio, kuriame, nepaisant sukrėtimo, kurį sukėlė britų referendume priimtas sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), buvo nuspręsta nekeisti pagrindinių palūkanų normų.
Siekdamas padėti euro zonos ekonomikai atsitiesti, ECB jau ėmėsi įvairių priemonių.
Be kita ko, jis sumažino palūkanų normas iki rekordiškai žemų lygių, teikdamas pigias paskolas bankams, įliejo į finansų sistemą milžiniškas likvidumo sumas ir pradėjo įgyvendinti turto pirkimo programą, siekdamas išjudinti infliaciją bendros valiutos bloke.
Birželį infliacija euro zonoje sudarė vos 0,1 proc., nors pagal ECB taikomą kainų stabilumo apibrėžtį ji turėtų siekti beveik 2 procentus.
M.Draghis taip pat pažymėjo, kad finansų rinkos gerai atlaikė „Brexit“ sukrėtimą.
„Referendumui Jungtinėje Karalystėje paskatinus neapibrėžtumą ir kintamumą, euro zonos finansų rinkos tai atlaikė parodydamos padrąsinantį atsparumą“, – pareiškė jis.
