Tokiu ECB valdančiosios tarybos žingsniu „siekiama labiau atsižvelgti į su klimatu susijusias finansines rizikas“ bei „paremti ekologišką ekonomikos perėjimą, atitinkantį ES klimato neutralumo tikslus“, sakoma banko pranešime.
Savo naujaisiais planais ECB sieks nuo 2022 metų spalio mėnesio palaipsniui „dekarbonizuoti“ perkamus aktyvus, taip skatindamas investicijas į įmones, kurių veikla labiau tausoja aplinką.
Atitiktis šiems reikalavimams bus vertinama remiantis tokiais rodikliais kaip mažesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, ambicingesni anglies dioksido kiekio mažinimo tikslai ir geresnis su klimatu susijęs informacijos atskleidimas, nurodė ECB.
Centrinis bankas sieks „perkelti investicijas į emitentus, pasiekiančių geresnių rezultatų klimato kaitos srityje“. Per metus bankas reinvestuoja apie 30 mlrd. JAV dolerių.
Siekiama „suteikti daugiau paskatų įmonėms mažinti išmetamų teršalų kiekį“, per spaudos konferenciją teigė ECB Vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel.
Tačiau „nė viena įmonė nebus visiškai pašalinta iš portfelio“, – pridūrė pareigūnė.
Iki 2024 metų pabaigos taip pat bus apribota dalis turto, kurį siūlo didelį anglies pėdsaką išskiriantys subjektai ir kurį galima įkeisti kaip užstatą skolinantis iš centrinių bankų.
Iš pradžių bankai tokius apribojimus taikys tik antrinę rinką turinčioms skolos priemonėms , išleistoms ne finansų sektoriui priklausančių įmonių, pranešė ECB.
Turtas taip pat turės atitikti Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą.
Visgi direktyvos, kuri turėtų būti taikoma maždaug 50 tūkst. įmonių ES, įgyvendinimas buvo atidėtas, o tinkamumo kriterijai įsigalios tik 2026-aisiais.
„Žaliųjų“ ECB paskolų bankams tvariems projektams finansuoti koncepcija, kurią skatina banko prezidentė Christine Lagarde (Kristin Lagard), vis dar neįtraukta į naujųjų priemonių sąrašą.