Lietuvos bankų asociacijos (LBA) nariai pritaria ECB išsakytam susirūpinimui, kad valdžios ketinimai įvesti naują mokestį gali turėti neigiamų pasekmių bankų sistemos ir visos ekonomikos lygmeniu – jis gali pakenkti bankų veiklos tvarumui, kredito įstaigos gali tapti mažiau atsparios ekonomikos sukrėtimams, o faktorių visuma gali nulemti prastesnę ekonomikos situaciją, mažėtų Lietuvos patrauklumas investicijoms. ECB ragina atlikti išsamią neigiamo poveikio analizę.
ECB valdytojos Christine Lagarde pasirašytame rašte, be kita ko, pažymima:
Bankai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ekonomikos stabilumą. Naujo mokesčio įvedimas bankų sektoriui galėtų turėti neigiamų ekonominių padarinių, nes kredito įstaigos taptų mažiau atsparios ekonomikos šokams, ypač atsižvelgiant į naujas įtampas finansų rinkose.
Dėl ECB pinigų politikos didėjant palūkanoms, verslui ir namų ūkiams gali kilti sunkumų grąžinti jau paimtas paskolas, todėl tikėtina, kad bankų atidėjiniai didės ir kredito įstaigos dėl šios priežasties patirs nuostolių. Be to, infliacija gali pabloginti įmonių ar privačių asmenų finansinę padėtį, todėl kredito įstaigų rizika smarkiai padidėtų.
Įvedus naują mokestį bankams, gali būti pritraukta mažiau naujų indėlių, todėl bankų kreditavimo galimybės bei likvidumas blogės, o investuotojai nebus nusiteikę investuoti į bankus, nes mažės jų pelningumas.
„Mūsų vertinimu, ECB tiksliai įvardija siūlomo naujo mokesčio bankams problemas. Be to, politikų siekyje papildomai apmokestinti bankus matome ir ES valstybės pagalbos taisyklių bei Konstitucijos pažeidimų, kuriuos esame nurodę viešai ir raštu. Pro ECB akis neprasprūdo ir apmokestinimo bazės paradoksas, kuomet politikai, deklaruodami siekį papildomai apmokestinti kredito įstaigų pelną, siūlo apmokestinti pajamas ir sukuria pavojų papildomam apmokestinimui net ir patiriant nuostolių“, – akcentavo LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
ECB taip pat pažymi, kad naujas mokestis bankams gali daryti poveikį kredito įstaigų stabilumui. Tai esą ypač aktualu atsižvelgiant į dabartinę įtampą finansų rinkoje. Anot ECB, naujas mokestis gali paskatinti šalies vidaus ir Europos finansų sistemos fragmentaciją.
„ECB nuomonę vertiname kaip rimtą perspėjimą. Nepaisant pasigirdusių komentarų, kad įstatymo projektas buvo taisytas, susipažinus su ECB nuomone, mūsų vertinimu, į didžiąją ECB pastabų dalį nėra atsižvelgta. Lietuva yra Europos Sąjungos ir euro zonos valstybė, todėl turėtų rodyti atitinkamą pagarbą ES institucijų nuomonei“, – konstatavo E.Čipkutė.
ECB prižiūri šias Lietuvoje veikiančias kredito įstaigas (tiesiogiai ar per kitas šalis): „Swedbank“, AB, AB SEB bankas, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, AB Šiaulių bankas, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, OP Corporate Bank plc Lietuvos filialas.
