Frankfurte įsikūrusi finansinė institucija per ateinančius šešis mėnesius atliks keletą eksperimentų su skaitmeniniu euru, o nuo spalio 12 dienos pradės tris mėnesius truksiančias viešąsias konsultacijas.
Sprendimą, ar tęsti virtualios valiutos projektą, tikimasi priimti maždaug 2021 metų viduryje, pranešė ECB.
„Mūsų pareiga yra užtikrinti pasitikėjimą pinigais... Turime būti pasirengę išleisti skaitmeninį eurą, jei kils poreikis“, – sakoma Ch.Lagarde pranešime.
Pranešime priduriama, kad naujoji skaitmeninė valiuta „papildytų grynuosius pinigus, o ne juos pakeistų“.
Pastaraisiais metais vartotojai yra vis labiau linkę rinktis mokėjimus be grynųjų, o ECB nenori atsilikti nuo privačių rinkos veikėjų siūlomų kriptovaliutų, tokių kaip bitkoinas ar „Facebook“ planuojama „Libra“.
Skaitmeninė valiuta leistų asmenims ir įmonėms laikyti indėlius tiesiogiai centriniame banke, kurie galimai būtų saugesni nei indėliai, saugomi komerciniuose bankuose, kurie gali žlugti, arba saugesni nei grynieji, kurie gali būti pavogti.
Skaitmeninis euras palaikytų Europos Sąjungos naujovių siekį.
Galimybę sukurti savo skaitmeninę valiutą svarsto ir kiti centriniai bankai – pavyzdžiui, JAV federalinio rezervo sistema (FRS) diskutuoja apie skaitmeninio dolerio galimybes.
Kinijos centrinis bankas balandį pradėjo eksperimentuoti su skaitmenine valiuta keturiuose miestuose.
Kriptovaliutų šalininkai teigia, kad skaitmeninės valiutos leidžia atlikti greitesnius ir pigesnius mokėjimus, ypač užsienyje, nes užtikrina mažesnes personalo, administravimo ir kitas išlaidas, reikalingas tradicinei bankininkystei ir investicijoms.
Visgi Europos šalių vyriausybės reikalauja, kad bet kokia skaitmeninė valiuta būtų kruopščiai prižiūrima.
„Skaitmeninis euras palaikytų Europos Sąjungos naujovių siekį. Jis taip pat prisidėtų prie bloko finansinio suvereniteto ir sustiprintų tarptautinį euro vaidmenį“, – pareiškė ECB vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta.
Jis perspėjo, kad lieka daug kliūčių, įskaitant susirūpinimą dėl privatumo ir poveikį tradicinei bankininkystei bei finansiniam stabilumui.
„Tačiau tinkamai suprojektuotas skaitmeninis euras galėtų pašalinti šias rizikas“, – pridūrė F.Panetta.
Kilusi COVID-19 pandemija paspartino perėjimą prie elektroninių mokėjimų, nes žmonės vengia banknotų ir monetų baimindamiesji per juos užsikrėsti virusu.
Anot „Bloomberg News“, praėjusio mėnesio pabaigoje ECB kreipėsi dėl termino „skaitmeninis euras“ prekių ženklo patvirtinimo.
