„Tikimasi, kad atlyginimų augimas per ateinančius kelis ketvirčius bus labai stiprus, palyginti su istoriniais modeliais“, – rašoma mėnesiniame ECB biuletenyje.
Biuletenio rengėjai prognozuoja „tam tikrą atlyginimų ir aukšto infliacijos lygio atotrūkio“, stebimo nuo 2021 metų, kai siautė COVID-19 pandemija, sumažėjimą.
„Tvirta darbo rinka“ kartu su „nacionalinių minimalių darbo užmokesčių didinimu“ ir „profsąjungų reikalavimais didinti darbo užmokestį“ taip pat gali daryti spaudimą didinti atlyginimus.
Gruodžio mėnesį infliacija euro zonoje po 18 mėnesių nenutrūkstamo augimo sumažėjo iki simbolinio 10 proc. skaičiaus.
Visgi pranešime paaiškinta, kad „realus darbo užmokestis yra gerokai mažesnis nei buvęs prieš pandemiją“ 2019 metais, kadangi infliacija sumažino perkamąją galią, o metinis darbo užmokesčio augimo tempas 2022 metų antrąjį ketvirtį euro zonoje siekė minus 5,2 procento.
Paslaugų sektorius, kuriame jaučiamas „rimtas darbo jėgos trūkumas“, išvengė šios tendencijos, o darbo užmokestis čia „viršija priešpandeminį lygį“.
Manoma, kad profsąjungos sieks atlyginimų didinimo, „ypač sektoriuose, kuriuose atlyginimai mažesni“.
Vokietijos įtakinga profsąjunga „Verdi“ pareikalavo 15 proc. padidinti atlyginimus maždaug 160 tūkst. pašto milžinės „Deutsche Post“ darbuotojų ir 10,5 proc. – 2,5 mln. federalinių, valstijų ir savivaldybių darbuotojų.
Panašu, kad sveika darbo rinka padės toliau didinti atlyginimus, nepaisant galimo ekonomikos augimo sulėtėjimo.
Gruodį ECB prognozavo, kad atlyginimai 2023 metais padidės 5,2 proc., po 4,5 proc. augimo 2022-aisiais.
ECB viceprezidentas Luisas de Guindosas prognozuoja, kad atlyginimų didinimas nesukels „darbo užmokesčio ir kainų spiralės“, tačiau pažymėjo, jog ECB privalo atidžiai vertinti infliacijos lūkesčius.
Bankas nurodė, kad ilgalaikėje perspektyvoje darbo užmokesčio augimas susidurs su papildomomis kliūtimis, o būtent „numatomu ekonomikos sulėtėjimu euro zonoje ir ekonomikos perspektyvų neapibrėžtumu“, iš dalies dėl Ukrainoje vykstančio karo.
