Palyginti su 2017 metų gruodžio mėnesiu, euro zonos įmonių ir namų ūkių skolinimosi apimtys paskutinį 2018 metų mėnesį padidėjo 3,4 procento.
Metinis augimo tempas buvo 0,1 procentinio punkto spartesnis negu lapkritį.
Skolinimas namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms paskutinį 2018 metų mėnesį, palyginti su metais anksčiau, padidėjo atitinkamai 3,3 ir 4 procentais.
Tačiau skolinimas draudimo bendrovėms ir pensijų fondams padidėjo 18,4 proc. ir metinis prieaugis buvo daugiau kaip 10 procentinių punktų didesnis negu lapkritį.
Šie skaičiai rodo, kad ECB vyriausybių ir bendrovių obligacijų pirkimo programos užbaigimas praėjusį mėnesį nepadarė didesnio poveikio realiajai ekonomikai.
Siekdamas per finansų sistemą įlieti lėšų ir paskatinti ekonomikos augimą bei infliaciją, euro zonos centrinis bankas per trejus metus supirko vyriausybių ir bendrovių obligacijų už daugiau kaip 2,6 trln. eurų.
Nors programa padėjo išvengti defliacijos, metinė infliacija ir vėl nusileido žemiau ECB nustatyto tikslinio beveik 2 proc. lygio.
Be to, iš įvairių rodiklių ir prognozių galima spėti, kad euro zonos ekonomikos augimas šiemet dar sulėtės.
Naujausiomis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėmis, euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP), kurio prieaugis 2017 metais siekė 2,3 proc., o 2018 metais – 1,8 proc., šiemet turėtų sudaryti 1,6 procento.
