ECB birželio pradžioje pirmą kartą per penkerius metus sumažino palūkanų normas 0,25 procentinio punkto. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus žurnalistams tuomet sakė, kad šiemet dar galima tikėtis bazinių palūkanų normų mažinimo, tačiau kada tai galėtų būti – nedetalizavo.
Ketvirtadienį ECB valdančioji taryba nusprendė nekeisti pagrindinių palūkanų normų, tad refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis išlieka atitinkamai 4,25 %, 4,50 % ir 3,75 %.
Vidaus kainų spaudimas – vis dar aukštas
ECB pastebi, kad nors gegužę kai kurie bazinės infliacijos rodikliai šiek tiek padidėjo dėl vienkartinių veiksnių, birželio mėnesį dauguma rodiklių arba nekito, arba šiek tiek sumažėjo. Kaip ir buvo tikimasi, uždirbamas pelnas švelnino didelio darbo užmokesčio augimo infliacinį poveikį, o dėl vykdomos pinigų politikos finansavimo sąlygos tebėra griežtos.
Kita vertus, vidaus kainų spaudimas vis dar yra aukštas, paslaugų kainų lygis – pakilęs, o bendroji infliacija tikslinį lygį greičiausiai viršys ir nemažą kitų metų dalį, rašoma pranešime spaudai.
ECB valdančioji taryba, pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį, teigia palaikysianti pinigų politikos palūkanų normas pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga, kad pasiektų šį tikslą.
Kaip pabrėžta ir anksčiau, ECB sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės taryba ir toliau priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamaisiais duomenimis.
Visų pirma, sprendimus dėl palūkanų normų ji priims įvertinusi infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos raidą ir pinigų politikos poveikio perdavimo mastą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.