ECB obligacijų supirkimo programa bei itin žemos palūkanų normos yra skirtos paskatinti augimą ir infliaciją euro zonoje.
Ekonomikos augimas paspartėjo visoje euro zonoje, nors pirmąjį šių metų ketvirtį valiutos bloko bendrasis vidaus produktas (BVP) paaugo 0,4 proc., kai analogišku laikotarpiu praėjusiais metais augimas siekė 0,7 procento.
Tuo tarpu metinė infliacija gegužę pasiekė 1,9 proc. bei priartėjo prie ECB norimos 2 proc. ribos.
Tačiau bazinė infliacija, skaičiuojama atmetus pačias nestabiliausias kategorijas ir dažnai naudojama kaip tiksliausias kainų augimo atspindys, vis dar išlieka silpna.
ECB vyriausiasis ekonomistas Peteris Praetas teigė, kad ketvirtadienį Rygoje vyksiančiame susitikime „valdančioji taryba turės įvertinti, ar iki šiol pasiektas progresas pateisina turto supirkimo programos nutraukimą“.
Savo ruožtu banko prezidentas Mario Draghis iki šiol sakė, kad taryba susirinkimų metu net nediskutavo apie kiekybinio skatinimo užbaigimą.
Grėsmių litanija
Tačiau valdančioji taryba birželį dar gali nebūti įsitikinusi, kad laikas euro zonos ekonomikai visiškai nuimti pagalbinius ratus jau atėjo.
Euro zona šiuo metu susiduria su daugybe grėsmių, pradedant kol kas sunkiai prognozuojama naująja Italijos vyriausybe bei jos išlaidų politika ir baigiant sunkiomis „Brexit“ derybomis su Londonu.
Be to, nerimą didina ir prekybos karo su JAV tikimybė bei aukštesnės naftos kainos, galinčios ateityje pakenkti ekonomikos augimo rodikliams.
Nors praėjusią savaitę Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimas Kanadoje baigėsi skandalingai – JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė pasirašyti bendrą šalių deklaraciją – tyrimų bendrovės „Capital Economics“ analitikė Jennifer McKeown pabrėžė, kad menka rinkos reakcija į G-7 rodo, jog šio įvykio svarba yra ribota.
Savo ruožtu „Pictet“ banko ekonomistas Frederikas Ducrozet pastebėjo, kad „pastarųjų mėnesių verslo aktyvumo duomenys nėra pakankamai stiprūs, kad atmestume silpnas augimo perspektyvas – dėl šios rizikos ECB būtų sunku reaguoti, jei bankas prisirištų prie aiškiai numatyto pasitraukimo iš obligacijų supirkimo programos plano“.
F.Ducrozet prognozuoja, kad ketvirtadienį labiau tikėtina iš ECB išgirsti pareiškimus apie „lankstų pasitraukimą“, o ne fiksuotą programos pabaigos dieną.
Analitikai nesutaria, kaip atrodys šis lankstumas ir ar valdančioji taryba imsis veiksmų šį, ar kitą mėnesį.
Vieni stebėtojai mano, kad M.Draghi gali paskelbti apie laipsnišką per mėnesį nuperkamo turto mažinimą tol, kol šis pasieks nulį, bet pasilikti variantą vėl didinti turto pirkimo apimtis, jei to reikalaus situacija.
Kiti svarsto, kad ECB pasirinks atvirą obligacijų supirkimo programos pabaigą ir po rugsėjo toliau pirks obligacijas, bet tą darys mažesnėmis apimtimis. Šiuo metu ECB per mėnesį nusiperka vertybinių popierių už 30 mlrd. eurų.
ECB komunikaciją dėl pasitraukimo iš kiekybinio skatinimo programos itin atidžiai seks investuotojai.
Centrinis euro zonos bankas ne kartą sakė, kad palūkanų normos pradės kilti jau gerokai po obligacijų pirkimo pabaigos. Tai reiškia, kad klausimas, ar ECB paskelbs kiekybinio skatinimo pabaigos datą, gali turėti didelę įtaką kai kuriems investuotojams.
