Rusijos invazija į Ukrainą keičia Europos perspektyvas, sakoma banko pranešime, kuriame dar kartą pakartotas pažadas „imtis bet kokių veiksmų“ stabilizuoti ekonomiką.
Konfliktas suteikė naują paskatą infliacijos augimui euro zonoje, kuri vasarį ir taip siekė rekordinį lygį – 5,8 procento.
Augantys infliacijos rodikliai, gerokai viršijantys ECB nustatytą 2 proc. tikslinį lygį, sukėlė daug nerimo banko Valdančiosios tarybos nariams, išsakiusių raginimų nutraukti itin palankią banko pinigų politiką.
Ketvirtadienį Frankfurte įsikūrusi institucija patvirtino, kad šį mėnesį užbaigs 1,85 trln. eurų dydžio specialią pandeminę vertybinių popierių pirkimo programą (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP).
Visgi bankas nustebino stebėtojus paskelbęs, kad paspartins atskiros, dar iki pandemijos pardėtos obligacijų pirkimo schemos, kurios pabaiga numatyta 2022 metų trečiąjį ketvirtį, apimčių mažinimą.
Bankas pabrėžė, kad programos pabaigos data priklausys nuo to, ar infliacijos prognozės išsilaikys arti ECB tikslinio lygio, ir pažadėjo koreguoti paskatų atšaukimo mastą arba terminus, jei perspektyvos pablogėtų.
ECB taip pat atidėjo galimo palūkanų normos didinimo pradžią, sakydamas, kad tai įvyks „praėjus tam tikram laikui“ nuo turto pirkimo programos pabaigos.
Anksčiau bankas buvo pareiškęs, kad palūkanų normos bus koreguojamos „netrukus po to, kai pasibaigs obligacijų pirkimas“.
Šiuo metu banko palūkanų normos yra rekordiškai mažos: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma siekia 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe – 0,25 procento.
Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, išlieka minus 0,5 procento.
