ECB birželio mėnesio Vartotojų lūkesčių apklausa (angl. Consumer Expectations Survey, CES) parodė didelį nerimą dėl ekonomikos perspektyvų, Europai susiduriant su Rusijos invazijos į Ukrainą padariniais.
Paskelbtame pranešime teigiama, kad kasmėnesinės apklausos, kuri buvo atliekama internetu ir kurioje dalyvavo 14 tūkst. respondentų iš šešių didžiausių euro zonos ekonomikų, rezultatai padės ECB vykdyti kainų stabilumo mandatą, suteikdama „geresnį analitinį pagrindą“ priimant sprendimus.
Jie taip pat leidžia ECB susidaryti išsamesnį vaizdą apie namų ūkių „finansinį pažeidžiamumą“ ir „finansinio stabilumo iššūkius“.
Liepos pabaigoje ECB pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį padidino palūkanų normas, siekdamas įveikti rekordinę infliaciją, kurią lėmė sparčiai didėjančios energijos kainos.
Vartotojų kainos euro zonoje liepos mėnesį augo 8,6 proc. – tai visų laikų rekordas, gerokai viršijantis paties ECB 2 proc. tikslą.
ECB apklausti vartotojai vidutiniškai prognozuoja, kad po 12 mėnesių infliacija sieks 5 proc., o po trejų metų – 2,8 procento.
Jie taip pat mano, kad ekonomika per ateinančius metus susitrauks 1,3 procento.
Naujausiame savo prognozių rinkinyje, paskelbtame birželį, ECB teigė, kad vis dar tikisi, jog euro zona šiemet augs 2,8 proc., o 2023 metais – 2,1 procento.
Tuo tarpu prognozuota, kad infliacija sieks 6,8 proc., prieš 2023 metais sumažėdama iki 3,5 procento.
