„Euro zonoje turime turėti tam tikro masto [bendrą] fiskalinę politiką“, – pareiškė jis interviu britų verslo dienraščiui „The Financial Times“.
Euro zonai reikia „nuo taisyklėmis pagrįstos nacionalinės fiskalinės politikos pereiti prie institucijomis pagrįstų fiskalinių pajėgumų“, pažymėjo jis ir pridūrė, jog tai yra „gyvybiškai svarbi euro zonos dalis, kurią reikia galutinai sukurti“.
Nors centralizuotas biudžetas galėtų sukelti įtampą dėl nacionalinio suverenumo, „svarbu siekti, kad sąjunga taptų stipresnė“ ir galėtų geriau atlaikyti globalizuoto pasaulio keliamus iššūkius, pridūrė euro zonos centrinio banko vadovas.
Nesant bendrojo biudžeto ar bent didesnės valstybių narių vyriausybių paramos, pinigų politika gali veikti tik „lėčiau ir daryti didesnį šalutinį poveikį“, pažymėjo M.Draghi.
„Jeigu pinigų politika būtų suderinta su fiskaline politika, galėjo būti pasiekti panašūs ekonomikos augimo ir infliacijos rezultatai, tačiau tai įvyktų greičiau, o palūkanų normų lygis būtų aukštesnis.“
Kai kurios pasiturinčios Šiaurės Europos šalys priekaištauja M.Draghi dėl palūkanų normų, kurios jau ilgą laiką lieka mažos, o tai yra nepalanku finansų bendrovėms ir indėlininkams.
Jos taip pat mano, jog obligacijų pirkimas, kurį ECB vykdė 2015–2018 metais ir kuris nuo lapkričio 1 dienos bus atnaujintas, vyriausybes paskatino ne taip drausmingai riboti skolinimąsi.
