Jis pažymėjo, kad kiekybinio skatinimo programą ECB įgyvendins tol, kol įsitikins, kad infliacija tvariai atsigauna.
Pasibaigus kiekybinio skatinimo programai, ECB dar ilgai nedidins pagrindinių palūkanų normų, pažymėjo euro zonos centrinio banko vadovas.
„Manome, kad dabartiniuose lygiuose jos išliks ilgai, kur kas ilgiau negu bus išperkamas turtas“, – pareiškė jis.
M. Draghi patvirtino, kad turto pirkimo programa bus tęsiama iki rugsėjo „arba prireikus ilgiau“, arba „tol, kol Valdančioji taryba nuspręs, kad infliacija tvariai artėja prie jos nustatyto infliacijos tikslo“.
Jis taip pat patvirtino, kad centrinis bankas prireikus gali pratęsti programos terminą ir (arba) apimtį.
2017 metų spalį ECB nusprendė obligacijų pirkimui kas mėnesį išleidžiamą sumą nuo sausio sumažinti perpus – nuo 60 mlrd. iki 30 mlrd. eurų.
Lėšos, kurios bus gaunamos išperkant obligacijas, bus reinvestuojamos ir po obligacijų pirkimo programos pabaigos ir tai „padės užtikrinti palankią padėtį likvidumo požiūriu bei tinkamą pinigų politikos būklę“, pažymėjo ECB vadovas.
Jis taip pat pareiškė, jog iš duomenų matyti, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) užtikrintai auga, o šis augimo impulsas rodo, kad infliacija didės.
„Iš gaunamų duomenų matyti spartus ekonomikos augimo tempas, kuris 2017 metų antrąjį pusmetį padidėjo labiau negu tikėtasi. Stiprus ciklinis impulsas duoda pagrindo ... tikėtis, kad infliacija artės prie tikslinio lygio, nors ir laikysis žemiau 2 proc.“, – pareiškė M. Draghi.
Jis taip pat pažymėjo, kad „pastaruoju metu stebimas euro kurso kintamumas yra tapęs neapibrėžtumo šaltiniu, kurį būtina stebėti, nes tai gali padaryti poveikį kainų stabilumo vidutiniu laikotarpiu prognozei“.
Metinė infliacija euro zonoje, lapkritį siekusi 1,5 proc., gruodį smuktelėjo iki 1,4 procento. Pasak ECB vadovo, šį pokytį visų pirma lėmė energijos išteklių kainos.
Euro kursas, trečiadienio vakare siekęs 1,2408 JAV dolerio, ketvirtadienį pašoko iki 1,2517 JAV dolerio, pirmą kartą nuo 2014 metų gruodžio viršijęs 1,25 JAV dolerio kartelę.