„Šiais metais stebime lūžį būsto kreditavimo srityje. Bankai siekia įdarbinti perteklinius pinigus siūlydami ne tokius rizikingus produktus – būsto paskolas. Būsto paskolų rinkoje aštrėja konkurencija, todėl krito ir būstų kreditų maržos“, – sakė investuotojus ir nepriklausomus finansų analitikus vienijančio klubo "Pinigų srautas" prezidentas Audrius Dzikevičius.
Bendrovės „Gerovės valdymas“ investicijų strategas Vilius Oškeliūnas aiškina, kad ir palūkanos, ir maržos paskoloms litais mažėjo sparčiau nei paskoloms eurais. Tą galima paaiškinti buvusiomis spekuliacijomis dėl lito devalvacijos ir kiek pagerėjusia ekonomikos padėtimi.
Anot jo, marža yra banko rizikos įvertinimas, ji atspindi banko požiūrį į kliento, eknominės aplinkos riziką. Gerėjant ekonominei padėčiai, turi mažėti ir maržos.
„Kita vertus, konkurencijos čia taip pat yra. Verta nepamiršti, kad bankai žaidžia abiejose barikadų pusėse. Jie skolina statytojams, kad šie vystytų projektus, ir skolina gyventojams, kad pastarieji pirktų būstus“, – sakė V.Oškeliūnas.
„Kitais metais bankų konkurencija išliks stipri, tad tikėtina ir tolesnė maržų korekcija žemyn, tačiau jau artėjama prie bankų galimybių ribų. Be to, tarpbankinės palūkanų normos turėtų kilti“, – sakė A.Dzikevičius.
Dauguma bankų būsto paskolų sąlygas gerinti ir maržas mažinti ėmėsi antroje šių metų pusėje. Daugiausia pirkėjams palankių pokyčių vyko pačioje metų pabaigoje.
