Nors šios istorijos televizijos reportažuose ir suklastotos, tačiau pasėta baimė tampa problema Egiptui, kuris kasmet išleidžia milijardus dolerių duonos vargšams subsidijavimui.
„Nepirksiu jokios duonos iš valstybinės kepyklos tol, kol vyriausybė aiškiai nepasakys, kad užkirs kelią į šalį patekti vėžį sukeliantiems kviečiams“, – tikino H.El – Sayed. Dabar ji renkasi mokėti penkis kartus daugiau už duoną, parduodamą prekybos centruose viduriniosios klasės Kairo rajone.
Tokios sumaišties Egipto duonos rinkoje priežastimi yra sudėtingi ir vienas kitam prieštaraujantys įstatymai, reguliuojantys grybelinės taršos lygį importiniuose kviečiuose.
Kol Egipto kokybės ir standartų organizacija naudoja vienus skaičiavimus grybelių apskaičiavimui pagal 2010 m. įstatymus, Egipto žemės ūkio ministerija pastaraisiais mėnesiais nusprendė kliautis dar 2001 m. priimtu nutarimu, kuris draužia net menkiausią grybelinę taršą kviečiuose.
Dėl šios priežasties nemažai prekiautojų grūdais pasitraukė iš įvairių prekybos aukcionų, bijodami, kad jų kroviniai bus neįleisti į Egipto uostus.
Grūdų eksportuotojai aiškina, kad natūraliai susidarantis grybelis gali būti nuodingas tik vartojamas dideliais kiekiais, todėl pagrindo baimei dėl baisių ligų tikrai nėra.
Vis dėlto, Egipto žiniasklaidoje iki šiol netrūksta straipsnių ir žinučių apie „vėžį sukeliančių grūdų mafiją“.
Vis dėlto, Egipto žiniasklaidoje iki šiol netrūksta straipsnių ir žinučių apie „vėžį sukeliančių grūdų mafiją“, neva veikiančią šalyje, ir tai prisideda prie panikos plitimo.
Jau ir anksčiau šios arabų šalies leidėjai nevengdavo platinti įvairių faktais neparemtų istorijų.
Egipto laikraščiai ir žurnalai užsieniečius yra kaltinę dėl protestų šioje šalyje kurstymo, o ryklių atakas prieš turistus suvertė Izraelio specialiosioms tarnyboms.
