Pradėjusi pirmąją knygą Eglė pajuto, kad ateityje bus dar kelios jos dalys. Na, o išleidusi knygą „Kaip tapti dama", ji suvokė, kad tai ir bus jos trokštamo verslo pamatas.
Baigusi Pagėgių Algimanto Mackaus gimnaziją E. Zakaraitė-Kijevič studijavo socialinės pedagogikos specialybę Kauno technologijos universitete, įgijo viešojo administravimo bakalaurą, o Londone išmoko verslo administravimo.
Šiuo metu psichologė, lektorė ir jau kelių knygų autorė Eglė vis dar studijuoja psichoterapiją, taip ieško būdų, kuriuos galėtų pritaikyti sau, mokosi, kaip vesti seminarus poroms apie tarpusavio santykius, dar ji pristato ir pardavinėja drauge su vyru Robertu sukurtą stalo žaidimą „Damos ir Džentelmeno harmoningi santykiai“ porų tarpusavio santykiams gerinti.
„Mano vyras dalyvavo visame kūrybiniame procese, jis padėjo man matyti pasaulį vyro akimis. Šis stalo žaidimo, tai mūsų dalelė, kaip išmylėtas ir išpopintas vaikas, kuris tikrai turėjo įgauti laiko, kad išvystų dienos šviesą ir surastų naujus šeimininkus.
Taip pat Robertas kartu su manimi dalyvauja pardavimų organizavimo procese. Jis atsakingas už stalo žaidimo realizaciją, kad jis būtų prieinamas ir pasiektų poras", – pokalbio metu detalizavo E. Zakaraitė-Kijevič.
Paklausta, kuo jai verslas toks įdomus, kūrybingoji pašnekovė atsako, kad tokiu būdu ji kas kartą iš naujo atranda save, tobulėja pati ir kitus skatina tai daryti.
– Kaip gimė mintis stalo žaidimą sukurti poroms?
– Labai norėjome sukurti kokią nors priemonę, kuri galėtų dviem žmonėms padėti labai nesudėtingai pagilinti savo bendravimą. Juk tikrai ne kiekviena pora nusiteikusi keliauti pas santykių psichologą ir mokėti už tai pinigus. Ne kiekvienai to ir reikia – viską galima padaryti žymiai paprasčiau, žaidimo forma. Juk būtent per žaidimus mes lengviausiai mokomės, tai kodėl šito neišnaudojus kuriant savo santykius?
Ši mintis ramybės nedavė kokius penkerius metus, kol pagaliau ją išgryninome ir dabar jau galime pasidalinti su kitais. Žaidžiant suprasti artimą žmogų tampa paprasčiau.
– Kodėl jums buvo svarbu, kad tas žaidimas būtų terapinio pobūdžio?
– Žaidimą pavadinome „Damos ir Džentelmeno harmoningi santykiai“. Kurdami žaidimą poroms siekėme priminti, kokia yra jų darnių satykių paslaptis. Viskas, ko reikia, yra du žaidėjai. Jie atsakinėja į 45 klausimus ir atlieka 25 užduotis. Tokiu būdu jie atranda tai, ką galbūt yra primiršę per skubėjimą, o gal gyvenimo rutiną.
– Mėginu įsivaizduoti, ką naujo vienas apie kitą galėtų sužinoti sutuoktiniai ne vieną dešimtį metų nugyvenę drauge. Ką jiems atsakytumėte?
– Atsakyčiau, kad žmonės keičiasi: prieš 10 metų jų norai ir svajonės buvo vienokios, o dabar jau visai kitos. Įsivaizduokite: jūs keičiatės, o jūsų antra pusė apie tai žino tik labai paviršutiniškai. Ar tokiomis aplinkybėmis įmanomi gilūs santykiai?
Prasilenkimas vienam su kitu bendrame bute, filmo žiūrėjimas ant sofos ir net miegas kartu – tai nėra tas bendravimo būdas, kuris gali sukurti gilų ir kokybišką tarpusavio ryšį.
– Sakote, kad nemaža dalis porų gyvena susvetimėję nė patys to nenujausdami?
– Mūsų dažniausiai niekas nemoko nuoširdžiai kalbėtis apie savo jausmus, išreikšti emocijas, išsikalbėti. Esame įpratę skubėti gyvenime, tai ir kurdami santykius tiesiog prabėgame jų paviršiumi, neužkabindami jokio gylio. Labai didelė tikimybė, jog vėliau visa tai išauga į situaciją, kai du poroje esantys žmonės patinka vienas kitam, lyg ir nori būti kartu, tačiau nežino, kaip sukurti gilų tarpusavio ryšį, kaip vienas kitam atsiverti ir todėl jaučiasi nesuprasti, neįvertinti. Taip formuojasi vienatvė dviese.
– Egle, viena iš jūsų siūlomų paslaugų yra saviugdos sesijos, kurias apibūdinate kaip pokyčius per 28 dienas. Kas tokio gali nutikti žmogaus gyvenime per tokį trumpą laiko tarpą?
– Kartais vien nauja įžvalga ar naujas pastebėjimas gali atverti kelią pokyčiams. Kai kada žmonėms reikia labai nedaug, tik priminti ar patvirtinti tai, ką jie ir taip žino. To gana, kad prasidėtų dideli pokyčiai: kažkam tai bus nauja veikla, kažkam naujas etapas tarpusavio santykiuose, o gal postūmis ten, kur žmogus jautėsi tarsi užstrigęs.
Mūsų moterims labai trūksta palaikymo bei padrąsinimo, kad jos ryžtųsi įgyvendinti savo svajones.
– Jūsų kūryboje daug dėmesio skiriama moterims. Kaip manote, ko labiausiai trūksta šiuolaikinėms moterims, kad taptų damomis?
– Moterys labai skirtingos, tačiau daugumai jų trūksta laiko sau. Šiandien moterys turi labai daug atsakomybių. Didele dalimi jos konkuruoja su vyrais, taigi joms keliami atitinkami reikalavimai, o kur dar juntamas spaudimas iš visuomenės.
Šiuolaikinė moteris ne tik prižiūri vaikus, namus, dirba, valdo verslus. Suprantama, kad jai sunku: išorėje ji gal ir atrodo stipri, su vyrais konkuruojanti, savimi pasitikinti, bet dažna savo viduje slepia ką kita. Dažna jaučiasi labai nelaiminga ir netgi bijo likti viena su savimi tam, kad tik nejustų nuoskaudos, kartėlio ar nusivylimo.
Be jau minėtų dalykų, moterims labai trūksta palaikymo bei padrąsinimo įgyvendinti savo svajones. Taip pat pastebiu, kad šiuo metu moterys vis dažniau buriasi į grupes bei įvairias organizacijas, kur vyksta intensyvus bendravimas tarpusavyje. Manau, kad būtent dėl nuoširdaus bendravimo ir palaikymo vienoms kitų daugėja save realizavusių ir laimingų moterų.
– Kaip stiprinate moteris, kurios stokoja gyvenimo prasmės ar savirealizacijos?
– Stiprinimas subtilus ir labai individualus. Jis vyksta per savo vertės priminimą. Kartais moterys pamiršta, kokios jos galingos savo gyvenimo kūrėjos. Ne vien tik robotukai, atliekantys mamos, žmonos ar darbuotojos pareigas, bet ir moters, kaip tokios. Kiekviena jų apie tai turi savo suvokimą. Kartais moterims tenka priminti, kad jų pareiga yra pasirūpinti ir savimi.
– Ką patariate moterims keisti savo gyvenime, kad mažėtų patiriamo nuovargio?
– Kiekviena geriausiai žino, kas gelbsti būtent ją. Žinoma, kam nepasitaiko dienų, kai norisi kristi į lovą ir tiesiog miegoti? Bet kartais padeda mankšta, saviugdos pratimai, kai kai – pabuvimas tarp bendraminčių ar pokalbis su drauge. Maži malonumai atperka dienos krūvį ir sunkumą. Taip pat moterų bendrystė padeda atsipalaiduoti, nurimti ir vėl kibti į kasdienę kovą vyriškame pasaulyje.
– Ar pastarųjų metų kūrybinė veikla keitė jus kaip asmenybę? Jei taip, kaip?
– Prieš kelerius metus buvau kategoriškesnė, dabar esu labiau lanksti. Su kiekvienu nauju klientu suprantu, kad labai daug dar nežinau. Tai priėmus atsiranda pasitikėjimas. Šią sekundę žinau tiek, kiek esu pajėgi suvokti ir suprasti, tačiau norėdama suprasti dar daugiau judu savo tempu tobulėdama. Taip kasmet mano akiratis tampa vis platesnis.
