ES šalių vyriausybės pareikalavo, kad EIB veikla ir valdymas po „Brexit“ būtų iš esmės pertvarkyti. Tai ypač rūpi septynioms šalims, įskaitant Austriją, Belgiją, Daniją, Latviją, Nyderlandus, Švediją ir Estiją.
EIB, kurio būstinė įsikūrusi Liuksemburge, buvo įsteigtas 1958 metais. Jo užduotis – remti europinius projektus, kuriais skatinamas ekonomikos augimas. Bankas priklauso ES valstybėms narėms, kurios formuoja jo kapitalą, ir gali išduoti paskolas, kurių bendra suma gali pustrečio karto viršyti jo pasirašytąjį kapitalą.
Didžiajai Britanijai tenkanti EIB kapitalo dalis sudaro 39 mlrd. iš 243 mlrd. eurų. Taigi dėl „Brexit“ EIB kreditavimo potencialas sumažės daugiau kaip 100 mlrd. eurų.
Birželio mėnesį EIB vadovas Werneris Hoyeris ES valstybes nares paragino padidinti banko kapitalui skiriamas sumas ir padengti deficitą, kuris atsiras po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos bloko.
Kai kurios šalys, įskaitant Prancūziją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes, mano, jog tai būtų teisingas sprendimas, kuris EIB leistų išsaugoti aukščiausią įmanomą kredito reitingą „AAA“.
Tačiau mainais ES nori EIB reformos ir aktyviausiai tokių pokyčių reikalauja Nyderlandai, Danija ir Švedija.
ES finansų ministrai EIB reformas žada svarstyti kitą mėnesį Vienoje įvyksiančiame susitikime.
