„Pastarieji duomenys patvirtina, kad ekonominis aktyvumas Europos Sąjungoje pirmąjį pusmetį buvo silpnas dėl rimtų sukrėtimų“, – nurodė ES vykdomosios valdžios institucija, prognozes atnaujinusi prieš Europos Centriniam Bankui vėliau šią savaitę priimant svarbų sprendimą dėl pinigų politikos artimiausioje ateityje.
Silpnėjančio ekonomikos augimo perspektyvos paskatino kai kuriuos ekonomistus prognozuoti, kad ECB šį ketvirtadienį skelbs pinigų politikos griežtinimo pertrauką, po devynių iš eilės bazinių palūkanų didinimų.
Prognozė ateinantiems metams taip pat apkarpyta nuo 1,6 proc. iki 1,3 proc., pažymint, jog infliacija smukdo žmonių norą išlaidauti, o ūgtelėjusios palūkanų normos gerokai apribojo skolinimąsi.
Visos ES ekonominio augimo šiemet prognozės pabloginta nuo 1 proc. iki 0,8 proc., tačiau kitąmet plėtra prognozuojama solidesnė – 1,4 procento.
„Vidaus paklausos, ypač galutinio vartojimo, silpnumas rodo, kad aukštos ir vis dar augančios daugumos prekių ir paslaugų kainos daro didesnę žalą nei tikėtasi“, – pažymima EK pranešime.
ES ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni per spaudos konferenciją sakė, kad artimiausiais mėnesiais numatomas „tolesnis silpnėjimas“, nes ekonomika susiduria su „daug priešpriešinių vėjų“.
Nuogąstavimai dėl recesijos padidėjo net po to, kai euro zona praėjusią žiemą jos išvengė, o per pirmuosius du šių metų ketvirčius fiksavo 0,1 proc. stagnacijai prilygstantį augimą.
Vis dėlto dabartinė ekonominė padėtis nėra panaši į tipišką recesiją, nes nedarbas yra rekordiškai mažas, atlyginimų augimas pamažu atstato infliacijos nusmukdytą perkamąją galią.
Euro zonos infliacijos šiemet prognozė sumažinta nuo 5,8 proc. iki 5,6 proc., tai yra vartojimo brangimas per metus smarkiai viršys Europos Centrinio Banko nustatytą 2 proc. tikslinę ribą. Ateinančių metų infliacijos prognozė kiek padidinta – nuo 2,8 proc. iki 2,9 procento.
