„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

EK ir menininkai Palangoje gėdija šiukšlintojus: iš atliekų matosi jūsų paveikslas

Europos Komisija (EK) Palangos centrinėje aikštėje ėmė gėdinti šiukšlintojus – vyksta renginys „Žaliosios europiečių atostogos“. Čia iš surinktų atliekų liejami suvenyrai, įrengta meninė instaliacija, kurioje įamžinta, ko randama smėlyje ir jūroje. Taip siekiama atkreipti dėmesį į taršą ir paskatinti atostogauti atsakingiau, mat pasaulio jūros užterštos plastiku.
Žaliosios europiečių atostogos „Nebūk plastikas – išpakuok fantaziją“
Žaliosios europiečių atostogos „Nebūk plastikas – išpakuok fantaziją“ / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Europos Komisijos organizuojamo renginio šūkis – „Nebūk plastikas – išpakuok fantaziją“. Taip siekiama atkreipti dėmesį į Baltijos jūros taršą plastiko šiukšlėmis, paskatinti mažinti vienkartinių plastiko gaminių naudojimą, plastiką perdirbti ir pakartotai naudoti.

„Jau 10 metų švenčiame Žaliąsias europiečių atostogas, šiemet nusprendėme jas dedikuoti plastikui, nes šie metai Europoje yra ir plastiko politikos metai. Jie prasidėjo jau sausio mėnesį nuo ES strategijos plastikui paskelbimo ir gegužės pabaigoje EK išleido konkretų direktyvos pasiūlymą, taisyklių rinkinį, kaip būtų galima riboti vienkartinių plastiko gaminių naudojimą, 10 konkrečių gaminių naudojimą“, – pristatė renginį EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Arnoldas Pranckevičius
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Arnoldas Pranckevičius

Jis aiškina, kad siekiama žmones skatinti rinktis tvaresnes, daugkartines medžiagas, didinti gamintojų atsakomybę, gerinti ženklinimą, gerinti informuotumą ir plastiko keliamos žalos viešinimą.

„Kaip žinia, jūrose ir vandenynuose visame pasaulyje 85 proc. visų paliekamų šiukšlių yra plastiko gaminiai. Kasmet 25 mln. tonų plastiko yra išmetama ir tik 30 proc. yra perdirbama – tai labai mažas procentas“, – sako A.Pranckevičius ir pažymi, kad ES siekia tapti žiedinės ekonomikos lydere.

Pasak jo, Lietuva Europos kontekste neatrodo blogai, o lyginant su kitais kurortais, Palangos paplūdimys yra gerai prižiūrimas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Arnoldas Pranckevičius
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Arnoldas Pranckevičius

„Vidutiniškai vienam Lietuvos gyventojui tenka 22 kg plastiko šiukšlių, kai vidutiniškai Europoje – 29 kg. Mes per metus pagaminame apie 56 tūkst. tonų plastiko šiukšlių, tad Europos kontekste esame žemiau vidurkio ir per tuos 14 metų, sakyčiau, yra nemaža pažanga“, – sako A.Pranckevičius.

Jis taip pat skaičiuoja, kad prieš penkerius metus į sąvartynus buvo išvežama 62 proc. susidarančių atliekų, tai prasčiausias atliekų sutvarkymo būdas, o šiuo metu į sąvartynus keliaujančių atliekų dalis sumažėjo iki 29 proc.

ES skatina šalis nares iki 2030 m. susitvarkyti taip, kad į sąvartynus keliautų tik 10 proc. atliekų, o perdirbti 65 proc. visų pakuočių. Lietuva šiuo metu perdirba 49 proc.

Įamžino nuotraukose

Visuomenininkas Giedrius Bučas įrengė meninę instaliaciją „Išpakuotas smėlis“, joje galima pamatyti nuotraukas, kuriose įamžinti žmonių pajūryje palikti radiniai, bei gyvai išvysti, kokių šiukšlių gausus mūsų pajūris.

G.Bučas patikina, kad meninės instaliacijos idėja kilo visiškai atsitiktinai – tiesiog atostogaujant Rodo saloje.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Giedrius Bučas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Giedrius Bučas

„Mes tiesiog atostogavome ir pamatėme, kas vyksta. Ir vadinasi „išpakuotas smėlis“, nes visur yra pakuotė, mes visur įpratę pakuoti, darome tai dėl savo patogumo, bet nepamatome, kuo tai taps gamtoje“, – piktinosi menininkas.

Net ir vakaro Palangoje pakako dar vienam šiukšlių kūriniui – iš paplūdimyje rastų atliekų G.Bučas sudėliojo žodį „Aš“. Paeiliui jis rodė į atskiras atliekas ir paaiškino jų prasme: čia ir traškučių pakelis, puodeliai, kojinės, bilietai, prausimosi priemonės, nuorūkos ir kt.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Giedrius Bučas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Giedrius Bučas

„2,5 valandas ėjau pirmyn ir atgal. Ką mes čia matome, paprasta akimi atrodo šiukšlės, bet čia iš principo mūsų vartojimo žemėlapis, ką mes darome. Žiūrėkit paprastai: turiu pinigų, galiu kažką nusipirkti, įvairius supakuotus ar nepakuotus dalykus. Turiu malonumą, kažką išgerdamas ar skanaus suvalgydamas, būnu madingas, rūpinuosi savimi, netgi aš esu kultūringas, nueinu į kokį renginį, pramogos man labai patinka, moku džiaugtis, myliu vaikus, kartais pasirūpinu savo sveikata, bet kartais savo sveikatą pamirštu. Ir tai yra – mano gyvenimas, mano veikla“, – sako menininkas.

Jis viliasi, kad jo instaliacija paskatins žmones elgtis taip, kad atliekos atsirastų ten, kur joms ir priklauso, bet ne gamtoje.

„Kas už tai yra atsakingas? Kaip jums atrodo, kas už tai atsakingas? Valytojai, prezidentė, valdžia, dar būna pasako žmonės – mes. Tai sakau, viskas lyg ir gerai, bet pabandykit jūs pasakyti, kad esu atsakingas aš. Visai kita vibracijos. Galiu sakyti, mes žmonės, visi mes tokie, bet kai pasakau – aš – kitaip suvibruoja, atsiranda vidinė atsakomybė“, – kalbėjo G.Bučas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Žaliosios europiečių atostogos „Nebūk plastikas – išpakuok fantaziją“
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Žaliosios europiečių atostogos „Nebūk plastikas – išpakuok fantaziją“

„Ar esate ką nors pametę pajūrio smėlyje? Kaip greitai jame pradingsta auksiniai auskarai ar sidabriniai žiedai, jų beveik neįmanoma surasti. O numestas šiaudelis, puodelis? Smėlis juos išstumia į paviršių, lyg sakydamas, kad tai nenatūralu ir „nevirškinama“.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kokia užteršta mūsų aplinka. Vartojimo kultūra vis dažniau užgožia mūsų vertybes. Dienos skuboje nesusimąstome net apie tai, ką dedame į savo vidų, o aplinka mūsų visiškai nedomina. Tai atsispindi ir mano nuotraukose“, – taip savo foto darbų parodą „Išpakuotas smėlis“ pristato socialinės iniciatyvos „360 laipsnių“ įkūrėjas Giedrius Bučas.

Be meninės instaliacijos, miesto svečiai taip pat gali dalyvauti pramoginėse-edukacinėse veiklose, viktorinose ir laimėti prizus.

Lieja suvenyrus iš plastiko

16 valandą centrinėje kurorto aikštėje bus atidaromas plastiko rūšiavimo ir perdirbimo vagonėlis, čia bus galima pasigaminti raktų pakabuką, svaidomąją lėkštę ar smėlio žaislą, tam parūpinta 300 kilogramų surinkto plastiko. Taip pat veiks ekspozicija „Plastiko kelias – nuo išmestos pakuotės iki naujo gaminio“

Tokios idėjos autorius – Naglis Ausmanas. Jis poilsiautojams aiškins apie panaudoto plastiko tolimesnį kelią,

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Žaliosios europiečių atostogos „Nebūk plastikas – išpakuok fantaziją“
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Žaliosios europiečių atostogos „Nebūk plastikas – išpakuok fantaziją“

„Turistiniame namelyje ant ratų bus sumontuoti du pagrindiniai plastiko perdirbimo įrenginiai. Smulkintuvas plastiką susmulkina į nago dydžio gabalėlius. Liejimo mašinoje plastikas išlydomas 200–300 laipsnių temperatūroje ir liejamas į formas – raktų pakabuko, svaidomosios lėkštės ar smėlio žaislo“, – pasakoja Naglis Ausmanas.

Visą šį plastiko atliekų perdirbimo procesą poilsiautojai galės pamatyti savo akimis. Suvenyrų bus galima pasigaminti ne tik iš plastiko, bet ir iš medžio.

Į Palangos centrinę aikštę savo dirbtuves dienai perkelia ir riedlenčių sporto entuziastus ir senų riedlenčių perdirbimo dirbtuvių „Commune DIY“ įkūrėjas Simas Sonkinas. Jis mokys, kaip panaudoti jau nebetinkamą važinėtis riedlentę, pademonstruos, kaip iš riedlentės galima pagaminti ne tik raktų pakabuką, bet net automobilio vairą. Renginio erdvėje veiksiančioje vienadienėje riedlenčių mokykloje „Core Outside“ profesionalūs riedlentininkai dalysis patirtimi su norinčiais aktyviau leisti laiką su riedlente.

Vakare 21 valandą renginį vainikuos „Biplan“ gyvo garso koncertas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų