EK antradienį pateikė nuomonę dėl patobulinto Lietuvos 2017 metų biudžeto. Joje teigiama, kad šalis šiemet gali labai nukrypti nuo vidutinio laikotarpio tikslo (1 proc. BVP deficito), tačiau Lietuva paprašė papildomo lankstumo pagal Stabilumo ir augimo paktą (iki 0,5 proc. BVP), kad galėtų įgyvendinti planuojamas esmines struktūrines darbo rinkos ir pensijų sistemos reformas.
Anot EK, kol kas atrodo, kad Lietuva turi pakankamai fiskalinio manevravimo galimybių, kad 2017 metais galėtų pasinaudoti tokiu laikinu nuokrypiu.
„Lietuvos biudžeto deficitas ir skola kol kas yra gerokai mažesni už reikalaujamą tikslą – atitinkamai 3 proc. ir 60 proc. BVP. Tačiau iš jos biudžeto plano projekto matyti, kad yra rizika, jog šalis gali nesilaikyti Stabilumo ir augimo pakto taisyklių, ir to pavyktų išvengti, jeigu šį pavasarį Lietuvai būtų leista pasinaudoti prašomu lankstumu“, – pranešime spaudai teigė EK pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.
Socialinio modelio, kaip socialinės ir darbo rinkos struktūrinės reformos, atitikimą Stabilumo ir augimo pakto išlygoms, Komisija įvertins pavasarį, kai bus vertinama Lietuvos 2017-ųjų stabilumo programa. Stabilumo ir augimo paktas numato galimybę ES šalims, kurios įgyvendina svarbias, į ilgalaikį finansų tvarumo stiprinimą orientuotas struktūrines reformas, neįtraukti jų kaštų vertinant valdžios sektoriaus balanso ir išlaidų didėjimo rodiklių atitikimą ES fiskalinės drausmės taisyklėms.
EK taip pat laikosi nuomonės, kad Lietuva nedaug pažengė reaguodama į konkrečias rekomendacijas dėl struktūrinių fiskalinių reformų. Todėl Lietuva raginama tokią pažangą paspartinti. Pernai liepą Europos Sąjungos Taryba rekomendavo Lietuvai užtikrinti, kad 2016 ir 2017 metais nuokrypis nuo vidutinio laikotarpio tikslo neviršytų leidžiamos ribos, siejamos su sistemine pensijų reforma.
Taip pat rekomenduota sumažinti mokesčių naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims, mokesčių naštą perkeliant kitiems šaltiniams, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui, ir gerinti mokesčių surinkimą, visų pirma pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityje.
„Europos Komisijos ir Finansų ministerijos požiūris į mūsų šalies ekonomikos raidą iš esmės sutampa, tad dabar svarbiausia toliau laikytis atsakingos išlaidų politikos ir įgyvendinti socialinį modelį“, – Finansų ministerijos pranešime spaudai sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Pasak jo,2017 metų biudžeto projektą tobulinant, buvo sumažintos deficito prognozės, ir tai rodo Lietuvos gebėjimą įžvelgti rizikas ir operatyviai imtis priemonių joms suvaldyti.
Anot Finansų ministerijos, numatoma, jog minėta struktūrinė reforma, kartu su nuo šių metų pradžios padidintu neapmokestinamųjų pajamų dydžiu, svariai prisidės didinant ekonomikos augimo galimybes ir mažinant socialinę nelygybę, taip įgyvendinant Europos Tarybos rekomendacijas dėl visapusiškos pensijų reformos pertvarkos ir darbo rinkos reformos, sudarant geresnes sąlygas įsidarbinti.
Finansų ministerijos teigimu, neįskaičiavus socialinio modelio ir neapmokestinamųjų pajamų didinimo sąnaudų, Lietuvos valdžios sektoriaus balansas 2017 metais būtų perteklinis.
