„Dauguma Lietuvos biudžeto plano projekte numatytų priemonių remia ekonomiką esant dideliam neapibrėžtumui. Tačiau atrodo, kad kai kurios priemonės nėra laikinos ar atsvertos kompensuojančiomis pajamų priemonėmis. Lietuva raginama reguliariai peržiūrėti paramos priemonių naudojimą, veiksmingumą ir tinkamumą ir būti pasirengusi prireikus jas pritaikyti prie kintančių aplinkybių“, – teigiama EK vertinime.
Jame taip pat pažymima, kad kai pradės dirbti nauja vyriausybė ir paprastai likus ne mažiau kaip mėnesiui iki planuojamo biudžeto įstatymo projekto priėmimo Seime, bus prašoma pateikti EK ir Euro grupei atnaujintą biudžeto projektą.
ES Taryba liepos mėnesį taip pat rekomendavo Lietuvai, kai tai leidžia ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria būtų siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas.
„Lietuva, kaip ir kitos euro zonos valstybės, sulaukė Europos Komisijos raginimo, rengiant kitų metų biudžetus, didelį dėmesį skirti investicijų, galinčių paskatinti tvarų ekonomikos atsigavimą, jos transformaciją žalumo link, skaitmenizaciją, planavimui. Taip pat atsižvelgiant į rizikas, pabrėžiamas atsakingas viešųjų finansų valdymas, kovos su COVID-19 padariniais priemonių tikslingumas ir būtinybė“, – pranešime žiniasklaidai sakė laikinasis finansų ministras Vilius Šapoka.
„Komisija įvardina iš esmės tokias pačias rizikas, kurias vertina ir Finansų ministerija“, – pridūrė jis.
Lietuvos biudžeto plano projekte numatoma, kad šiemet nominalusis biudžeto (valdžios sektoriaus – BNS) deficitas sieks 8,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2021 metais sumažės iki 5 proc., o 2022 ir 2023 metais mažės toliau iki atitinkamai 2,7 proc. ir 1,6 proc. BVP.
Pagal EK rudens prognozę numatoma, kad Lietuvos valdžios sektoriaus nominalus deficitas šiemet bus 8,4 proc. BVP, nes išlaidos investicijoms bus šiek tiek mažesnės, palyginti su biudžeto plano projektu. EK vertinimu, 2021 metais Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas bus didesnis nei planuojama biudžeto projekte ir sudarys 6 proc. BVP.
EK teigimu, šiuo metu tikimasi, kad 2021 metais bus pateikti ir vėliau patvirtinti nacionaliniai ekonomikos atkūrimo ir atsparumo planai, todėl Komisijos prognozėje daroma prielaida, jog 2021 metais biudžete bus numatytas 10 proc. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės dotacijų išankstinis finansavimas ir kad tai bus laikoma finansiniu sandoriu, neturinčiu poveikio biudžeto balansui, bet turinčiu valstybės skolą mažinantį poveikį.
„Lietuvos atveju ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės dotacijų 10 proc. išankstinis finansavimas sudaro 262 mln. eurų. Komisijos prognozėje į 2021 metų biudžeto išlaidas yra įtrauktos 1,5 proc. BVP dydžio išlaidos, susijusios su ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF), remiantis prielaida, kad politika nesikeis“, – teigiama EK vertinime.
Numatoma, kad Lietuva savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą pateiks 2021 metais. RRF reglamente bus nustatyta, kaip EK turi įvertinti į nacionalinį gaivinimo ir atsparumo planą įtrauktų reformų ir investicijų atitiktį ES politikos prioritetams ir identifikuotiems iššūkiams. Remdamasi šiuo EK vertinimu, nacionalinį planą patvirtins ES Taryba.
Lietuvos biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP padidės nuo 47,7 proc. šių metų pabaigoje iki 50,2 proc. 2021-ųjų pabaigoje. EK prognozuoja, kad Lietuvos valdžios sektoriaus skola kitąmet padidės iki 50,7 procento.
Finansų ministerijos teigimu, EK vertindama Lietuvos ir kitų euro zonos valstybių 2021 metų biudžetų projektus netaikė ES Stabilumo ir augimo pakte (SAP) nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių. Šalims patiriant ekonominį nuosmukį dėl COVID-19 pandemijos, 2021 metams EK taiko bendrąją SAP lankstumo sąlygą.
