Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, su tuo susijusios geopolitinės įtampos ir prekybos trukdžiai neigiamai veikia Lietuvos ekonomiką, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.
Anot jos, Lietuvos BVP augimą neigiamai veiks dėl didelės infliacijos lėtėjantis vartojimo augimas, tačiau jis išliks pakankamai stiprus dėl sukauptų santaupų ir valstybės paramos priemonių. Augimą taip pat palaikys didėjančios ES investicijos šalyje.
Ekonomikos augimas, tikimasi, turėtų paspartėti 2023 metais iki 2,6 procento.
Prognozuojama, kad vartotojų kainos Lietuvoje šiemet vidutiniškai augs 12,5 proc. Infliacijai didžiausią įtaką darys didėjančios energijos, maisto, paslaugų kainos. Kitąmet infliacija turėtų sulėtėti iki 3 procentų.
EK vertinimu, dėl sparčiai didėjančių valstybės išlaidų ir ribotų naujų biudžeto pajamų šaltinių valdžios sektoriaus deficitas padidės nuo 1 proc. BVP 2021 metais iki 4,6 proc. BVP šiemet.
Numatoma, kad realusis BVP tiek Europos Sąjungoje, tiek euro zonoje šiemet augs 2,7 proc., o kitąmet – 2,3 procento.
Infliacija euro zonoje 2022 metais sieks 6,1 proc., o 2023 metais sumažės iki 2,7 proc. Numatoma, kad infliacija ES padidės nuo 2,9 proc. pernai iki 6,8 proc. šiemet, o kitąmet sumažės iki 3,2 proc.
Prognozuojama, kad nedarbo lygis ES toliau mažės iki 6,7 proc. šiais metais ir 6,5 proc. 2023 metais, o euro zonoje atitinkamai iki 7,3 ir 7 procentų.
