„Kartu su įprasta informacija bus pateiktas skaitmeninis kodas, jis parodys, kiek laiko daiktas tarnaus, kiek kainuos remontas, ar jis įmanomas, kokios ir iš kur medžiagos buvo naudojamos prekės gamybai. Vartotojai jau seniai nepatenkinti, kad technika genda vos pasibaigus garantinio jos aptarnavimo laikotarpiui, nėra galimybės ją taisyti, o jeigu yra, tai kainuoja brangiau nei pati prekė“, – BNS sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys V.Sinkevičius.
Kitas tvarių produktų iniciatyvos tikslas, anot jo, yra mažinti taršą.
„Įvertinus informaciją galima rinktis ilgaamžiškus daiktus, sumažinti išmetamus atliekų kiekius“, – kalbėjo V.Sinkevičius.
Jo teigimu, naujasis žymėjimas taip pat mažins priklausomybę nuo Rusijos žaliavų ir išteklių.
„Dabartinio karo kontekste mums reikia mažinti priklausomybę nuo įvairių mineralų ir metalų, kurie atkeliauja iš Rusijos. Pavyzdžiui, baterijų gamybai skirtas nikelis, trečdalis sunaudojamo kiekio yra rusiškas“, – sakė eurokomisaras.
V.Sinkevičiaus teigimu, toks žymėjimas pirmiausiai galėtų atsirasti ant tekstilės gaminių.
„Imsime produktų grupes ir vertinsime standartizaciją, kuri galėtų būti taikoma. Tekstilė bus viena iš pirmųjų, manau, kad labai greitai galėsime įvertinti ir kitas grupes, kurioms galėtų būti taikomi tvarumo standartai“, – kalbėjo V.Sinkevičius.
Anot jo, šias permainas palankiai vertina ir verslas.
„Verslas sutinka pozityviai, jie mano, kad tokie standartai leis suvienodinti taisykles, nes dabar vienos bendrovės jau taiko aukštus standartus, kitos slepiasi po skambiais šūkiais ir taip nesąžiningai konkuruoja“, – BNS teigė eurokomisaras.
Šiuo metu dar tik svarstomas geriausias naujos informacijos pateikimo būdas, V.Sinkevičiaus manymu, tai galėtų būti QR (Quick Response – greitas atsakymas) kodas.
Iniciatyva numato, jog naujųjų taisyklių pažeidimas būtų laikomas nesąžininga ar net draudžiama praktika, prie kurios jau priskiriamas manipuliavimas ekologiškumo tema, pradinio gamintojo ar patvarumą apribojančių funkcijų nutylėjimas.
EK pasiūlymai dar bus nagrinėjami ES Taryboje ir Europos Parlamente, vėliau jie turės būti perkelti į valstybių narių nacionalinę teisę. Pažeidimų atveju vartotojai galės naudotis Bendrijos teisių gynimo priemonėmis.
