EK Regioninės politikos direktorato vadovas Marcas Lemaitre'as Vilniuje vykstančioje diskusijoje apie regionų finansavimą po 2020 metų trečiadienį sakė, kad Lietuvos ekonomikos augimas nesustos.
„Mes esame įsitikinę ir patogiai jaučiamės, kad mūsų pasiūlymas siūlo Lietuvai reikalingą pagalbą ir solidarumą iš kitų šalių narių, kad Lietuva galėtų tęsti kelią link konvergencijos“, – tvirtino M.Lemaitre'as.
Jo teigimu, Sanglaudos politika, kuria yra finansuojami regionų augimą skatinantys projektai, neturėtų būti vienintelis ūkio augimo instrumentas.
„Mes tikime, kad pagrindinis Lietuvos ir kitų šalių narių augimo kelias nesiremia tik Sanglaudos politika. Žinoma, Sanglaudos politika yra svarbi. Ji reikalauja kitų sąlygų, kad galėtų išlaikyti konvergenciją, todėl mes pabrėžiame struktūrines reformas“, – teigė M.Lemaitre'as.
Su EK pareigūnu antradienį susitikęs finansų ministras Vilius Šapoka tvirtino, jog staigus paramos regionams mažinimas didina tikimybę, jog Lietuva paklius į vidutinių pajamų spąstus.
„Mums nėra priimtinas Europos Komisijos pasiūlymas Sanglaudos politikos finansavimą Lietuvai mažinti 24 proc. Visada pasisakėme už lėšų skyrimo taisykles, numatančias laipsnišką lėšų mažinimą 75 proc. ES BVP vienam gyventojui vidurkio išsivystymo ribą peržengusiems regionams. Staigus lėšų mažinimas kelia grėsmę tolesnei Lietuvos konvergencijai ir didina tikimybę pakliūti į vidutinių pajamų spąstus, o tai tik dar labiau paspartintų emigraciją“, – pranešime spaudai trečiadienė cituojamas V.Šapoka.
Pasak jo, derybose dėl ilgamečio 2021–2027 metų ES biudžeto Lietuva sieks, jog parama regionams būtų skiriama pagal du naujus statistinius regionus – sostinės ir vidurio vakarų Lietuvos.
Finansų ministerijos skaičiavimais, EK Lietuvai iš viso 2021–2027 metais einamosiomis kainomis siūlo regionų plėtrai skirtą paramą iš Sanglaudos politikos mažinti 12 proc. iki 6,4 mlrd. eurų. Tuo metu palyginamosiomis kainomis, neįskaičiavus infliacijos, siūloma paramą mažinti 24 proc. iki 5,6 mlrd. eurų.
Sanglaudos politika siekiama mažinti išsivystymo skirtumus tarp ES regionų.
Vidutinių pajamų spąstai apibūdina valstybes, pasiekusias vidutines pajamas gaunančių valstybių gretas, tačiau jose, mažėjant ekonomikos konkurencingumui, ūkio augimas sulėtėja.
Tokia šalis nebesugeba konkuruoti su pigios darbo jėgos šalimis, nes pati jau nebėra tokio pobūdžio valstybė, taip pat negali konkuruoti su aukštąsias technologijas turinčiomis valstybėmis, nes tokių technologijų beveik neturi, o perėjimas prie aukštos pridėtinės vertės produkcijos ar paslaugų kūrimo yra ilgas procesas.
